„2020 metai daugeliui buvo išskirtinių iššūkių, ypatingo susitelkimo, o kartu – permąstymų ir naujų atradimų metai. Ankstyvą pavasarį prasidėjusi pandemija, o kartu – ir visoje šalyje paskelbtas karantinas sulėtino darbų ir gyvenimo tempą, – pradedant pokalbį apie džiugiąsias ir liūdnąsias rajono gyvenimo statistikos puses, sakė Savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Rita Sipavičienė. – Mūsų skyriaus darbuotojai greitai persiorientavo ir prisitaikė prie iki šiol neišmėgintų nuotolinio ar iš dalies nuotolinio darbo sąlygų ir sėkmingai atlieka visas valstybės deleguotas funkcijas. Tie, kas mūsų skyriuje turėjo reikalų, visi vienu ar kitu būdu buvo aptarnauti, paslaugos suteiktos visiems. Gerokai sunkiau prie pokyčių prisitaikė mūsų klientai, tačiau visa tai ir jiems buvo paskata tobulėti, mokytis naudotis išmaniosiomis technologijomis. Kai kurių paslaugų nuotoliniu būdu nėra galimybės suteikti, tad, laikydamiesi visų karantino reikalavimų ir saugių atstumų, dirbome su gyventojais kontaktuodami ir įprastai. Nors įregistruotų civilinės būklės aktų įrašų buvo mažiau nei ankstesniais metais, bet turėjome daugiau laiko pildyti Gyventojų registro duomenų bazę, siuntėme archyvinius civilinės būklės aktų įrašus skaitmeninimui, teikėme kitą įvairią informaciją.“
Pernai mūsų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruoti 148 gimimai (2019 metais – 224). Gimė 61 berniukas ir 87 mergaitės. 36 gimimai įregistruoti Metrikacijos elektroninių paslaugų sistemoje MEPIS, o tai – dvigubai daugiau nei praėjusiais metais (2019 metais tokių prašymų įregistruoti gimimą buvo tik 17).
Labai sumažėjo pas mus į apskaitą įtrauktų užsienio valstybėse pasaulį išvydusių Lietuvos Respublikos piliečių vaikų gimimų. 2020 m. jų apskaityta 24, o lyginant su 2019 metais – net 35-ais mažiau. Į apskaitą įtraukta šešiolika vaikų, gimusių Jungtinėje Karalystėje, keturi – Norvegijoje, po vieną – Danijoje, Islandijoje, Italijoje. Penkių vaikų vienas iš tėvų yra užsienio pilietis (Jungtinės Karalystės, Ukrainos, Latvijos, Italijos ir Pakistano). Į apskaitą įtraukiami ir ūgtelėję vaikai, ne tik naujagimiai. Taip nutinka, kai tėvai ilgesnį laiką negrįžta į Lietuvą. Belieka tikėtis, kad atslūgus pandemijai, kai vėl bus galima be apribojimų keliauti, apskaitymų irgi padaugės.
Tarp berniukams suteiktų vardų pagal populiarumą ryškaus lyderio nėra. Po du kartus berniukams suteikti Emilio, Herkaus, Dovydo, Ado, Itano, Vakario, Arno, Nojaus, Jono, Neito, Ajaus, Luko, Justo, Gusto vardai. Kiti – po vieną kartą. Retesni berniukų vardai: Neitanas, Rojus, Nemunas, Norbertas, Hugas, Levis, Laurintas. Tėveliai savo vaikams rinko ir senesius, gerokai primirštus vardus: Motiejus, Povilas, Rapolas, Pranas.
Tarp populiariausių mergaičių vardų karaliauja Lėja ir Patricija – šie vardai pernai suteikti po keturis kartus. Po tris kartus suteikti Arielės ir Adelės, po du kartus – Gustės, Vakarės, Abigailės, Lukos, Viltės, Majos, Gabijos, Tėjos, Karinos, Liepos, Vanesos, Iglės vardai.
Retesni mergaičių vardai: Nadežda, Fatima Noreen, Sophia Lilly, Olivia Simona, Vittoria, Etėja, Estela, Leila, Mėja, Rūtilė, Aurora. Atgyja ir senesi moteriški vardai: Paulina, Morta, Elena, Dorotėja, Urtė.
Pagal vaikų gimimo seką daugiausia šeimų susilaukė pirmagimių –52 ir antrų vaikų – 60. Po trečią vaiką gimdė 29 moterys, ketvirta atžalėlė atėjo į 6 šeimas. Ir tik viena šeima pagausėjo šeštu vaiku. 2019 metais gimdė gerokai gausesnių šeimų motinos: buvo ir devintas, ir vienuoliktas ar net tryliktas vaikas šeimoje.
Jauniausia mama – šešiolikmetė, vyriausia – 42 metų moteris. Jauniausias tėvu tapęs jaunuolis – devyniolikmetis, vyriausias naujagimio tėvas – 68 metų amžiaus.
2020 m. įregistruotos 75 santuokos – 26-iomis mažiau nei 2019 metais. Tai akivaizdi karantino pasekmė: ne tik Lietuvoje gyvenantys asmenys nukėlinėjo santuokos registravimą į kitus metus, bet ir iš užsienio grįžimas buvo ribojamas. Tad į apskaitą įtrauktos tik keturios užsienio valstybėse įregistruotos santuokos – trigubai mažiau negu 2019 metais, kai tokių apskaitymų buvo dvylika. Taip pat labai sumažėjo (trečdaliu) į apskaitą įtrauktų bažnytinių santuokų. Pernai bažnytines santuokas registravo 20 porų, o 2019 metais – 29 poros.
Įregistruotos penkios išvykstamosios santuokos jaunavedžių pasirinktose vietose. Dėl karantino tokių santuokų registravimą teko riboti.
Dauguma ištekėjusių moterų po santuokos savo pavardę pakeitė į tradicinę lietuvišką su priesaga -ienė, -uvienė. Vienuolika moterų pasirinko vyro pavardę su šeiminės padėties nenurodančia galūne -ė. Mergautinę pavardę pasiliko viena moteris, santuoką įregistravusi užsienio valstybėje, o viena lietuvaitė, registruodama santuoką su užsieniečiu, prie turimos pavardės prisijungė sutuoktinio pavardę. Nei vienas vyras savo pavardės nekeitė.
Daugiausia, net 119 piliečių, tuokėsi pirmą kartą, 28 – antrą, ir tik 3 – trečią kartą.
Jauniausia nuotaka – aštuoniolikmetė, jauniausias jaunikis – devyniolikmetis. Vyriausia nuotaka – 67 metų, jaunikis – 64 metų. Jie abu ir įregistravo tarpusavio santuoką.
Pernai rajono Civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota mūsų kraštuose nedažna lietuvaičio ir vietnamietės santuoka.
Didžiausias skirtumas tarp susituokusiųjų – 21-eri metai (vyrui – 47, moteriai – 26 metai) ir 16 metų (vyrui – 49, moteriai – 33 metai).
Tarp įregistravusių pirmą savo santuoką vyriausi buvo 52 metų moteris ir 51 metų vyras, bet dažniausiai pirmą kartą tuokėsi 20–30 metų jaunuoliai.
Mediacijos taikymas pristabdė teismų sprendimų priėmimą dėl ištuokų, tad pirmoje 2020 metų pusėje ištuokų įregistruota gerokai mažiau. Į metų pabaigą jų padaugėjo, o per visus metus įregistruotos 55 ištuokos – 17 mažiau negu 2019 metais.
Vadovaujantis Mediacijos įstatymu, privalomoji mediacija nuo 2020 m. sausio 1 d. taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Vyriausias išsituokęs vyras buvo 73 metų, vyriausia moteris – 69 metų, jauniausias išsiskyręs vyras – 27 metų, jauniausia moteris – 29 metų.
Po 49-erių kartu pragyventų metų išsiskyrė jau minėti vyriausi santuoką nutraukę asmenys (73 m. vyras ir 69 m. moteris). Taip pat išsiskyrė 40 metų santuokoje pragyvenę 63 m. vyras ir 61 m. moteris. Daugiau kaip 30 metų gyvenusios santuokoje, skirtingais keliais pasuko keturios poros. Liūdna, kad net trys poros išsiskyrė vos po trejų kartu praleistų metų, dvi poros santuoką nutraukė kartu ištvėrusios tik dvejus metus.
Vyresnės poros dažniausiai nepilnamečių vaikų jau neturi, tačiau kai skiriasi jaunos poros, su vienu iš tėvų lieka augti nepilnamečiai vaikai. Dažniausiai besiskiriančiose šeimose yra viena ar dvi atžalos. Tačiau pernai, sutuoktiniams išsiskyrus po trylikos bendro gyvenimo metų, vieno iš tėvų globoje liko net šeši vaikai.
„Visa tai yra tik sausa statistika, po kuria slepiasi žmonių likimai, džiugūs ir skaudūs išgyvenimai. Norisi palinkėti, kad žmonės, prieš tuokdamiesi ir kurdami šeimą, geriau, giliau pažintų vienas kitą, kad pasikalbėtų apie vertybes, išsiaiškintų vienas kito požiūrį į šeimą, vaikus, į bendro gyvenimo prasmę. Gal tada mažiau liktų sulaužytų gyvenimų, ilgalaikių nuoskaudų ir liūdinčių, pasimatymų su vienu iš tėvų laukiančių vaikų“, – vylėsi Rita Sipavičienė.
Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja minėjo, jog mirčių statistika, jų priežastys ir kitokie smulkūs duomenys dar analizuojami, tačiau bendrus skaičius pateikti jau galima.
2020 metais įregistruotos 454 mirtys (2019 metais – 425). Amžinybėn išėjo 226 moterys ir 228 vyrai.
Vyriausia mirusi moteris jau buvo sulaukusi 106 metų, ilgiausiai gyvenęs vyras – 100 metų. Atsisveikinome ir su dviem šimtametėmis moterimis. Mirė vienas metukų nesulaukęs vaikas ir vienas šešiametis.
Į apskaitą įrašyta dešimt mirčių, kai mūsų krašto žmonių gyvybės užgeso užsienio valstybėse: aštuoni mirė Jungtinėje Karalystėje, po vieną – Norvegijoje ir Islandijoje. Jų mirties įrašai įtraukti į Lietuvos Respublikos Gyventojų registro apskaitą.
Dėl nelaimingų atsitikimų praradome trylika žmonių, savo valia iš gyvenimo pasitraukė aštuoni žmonės, vienas buvo nužudytas. Mūsų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje pernai įregistruota trylika mirčių nuo COVID-19 ligos.
