Sausio viduryje „Darbe“ pasirodžiusios publikacijos „Pasvalio ligoninės vieta reformos grandinėje aiški“ viena pastraipų buvo skirta Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriui. Pokalbio metu ligoninės vyriausioji gydytoja Sandra Matulienė neatsitiktinai jam skyrė ypatingą dėmesį. Nuo Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus, arba daugelio vadinamo ligoninės priimamojo, prasideda pažintis su gydymo įstaiga.
Nuo praėjusių metų spalio Pasvalio ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyriui vadovauja jauna gydytoja geriatrė Karolina Karkaitė. Ji šiame poste pakeitė gydytoją pulmonologą Antaną Stasytį, kuris liko dirbti budinčiuoju mediku tame pačiame skyriuje.
Ligoninėje kuriama geriatrijos komanda
Pokalbį su naująja Pasvalio ligoninės priimamojo vadove K. Karkaite pradėjome ne nuo skyriaus veiklos, o nuo geriatrijos – pakankamai naujos, tad dar ne visiems žinomos medicinos šakos. Iš dviejų graikiškų žodžių sudarytas minėtas terminas reiškia mokslą, tiriantį senatvės ligas, jų gydymą ir profi laktiką.
Pašnekovė pirmiausia akcentavo, kad geriatrijos nereikia painioti su palaikomuoju gydymu ir slauga. Visiems suprantama kalba gydytoją geriatrą galima pristatyti kaip mediką, padedantį vyresnio amžiaus žmonėms įveikti ūmius ir lėtinius sveikatos sutrikimus. Tuo tarpu slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje pacientų biosocialinių funkcijų grąžinti dažniausiai jau nebegalima, paprasčiau tariant – nebeįmanoma pagydyti.
Kalbėdama apie gydytojo geriatro darbo ypatumus, K. Karkaitė minėjo, jog šios medicinos srities specialistai pirmiausia aiškinasi pacientų geriatrinius sindromus. Todėl būtina atlikti fi zinį, psichologinį, funkcinį ir kitus išsamius tyrimus. Anot pašnekovės, gydytojo geriatro darbas yra šiek tiek panašus į gydytojo reabilitologo veiklą.
Gydytojas geriatras dirba kartu su komanda, kurią sudaro slaugytoja, kineziterapeutas, ergoterapeutas (gydytojas, padedantis tapti savarankiškiems po patirtos ligos – aut.), psichologas. Esant reikalui konsultuoja neurologas, psichiatras ir kiti specialistai. Tokią komandą, teiksiančią ambulatorines paslaugas, planuoja ir Pasvalio ligoninė. Vyriausioji gydytoja S. Matulienė jau sutvarkė ir perdavė dokumentus atitinkamai licencijai gauti.
Iš Panevėžio apskrities savivaldybių, geriatrijos skyriai jau veikia Respublikinėje Panevėžio ir Rokiškio rajono ligoninėse.
Geriatrijai skirtose publikacijose rašoma, kad jos pacientai yra 60 metų ribą perkopę asmenys. „Tačiau amžius tikrai nėra svarbiausias geriatrinio paciento rodiklis. Nemažai sveiką gyvenimo būdą pasirinkusių žmonių, sulaukę šešiasdešimties ir daugiau metų, puikiai jaučiasi ir nesiskundžia lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, osteoporoze, padidėjusiu kraujospūdžiu“, – seną tiesą priminė gydytoja geriatrė K. Karkaitė. Ji atkreipė dėmesį, kad Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus absoliuti dauguma pacientų ir yra sergantys būtent geriatrinėmis ligomis. Tad įgytos geriatrijos medicinos žinios ir darbo praktika gydytojai padeda tiksliau įvertinti tokių pacientų būklę.
Senstant visuomenei, gydytojų geriatrų poreikis nuolat didėja. K. Karkaitė minėjo, kad tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė ir Vokietija gydytojų geriatrų gretos ypač gausios.
Nesigaili iš sostinės atvykusi į Pasvalį
Iš Rokiškio krašto kilusi K. Karkaitė gydytojos geriatrės specialybę įgijo Vilniaus universiteto medicinos fakultete. Stažavosi Šveicarijos sostinės Berno universitetinėje ligoninėje. Baigusi rezidentūrą įsidarbino Vilniaus Mykolo Marcinkevičiaus ligoninėje. Šioje gydymo įstaigoje Karolina įkūrė geriatrijos centrą ir jam vadovavo. Tuo pat metu Vilniaus universitete skaitė paskaitas geriatrijos specialybės gydytojams rezidentams. Pašnekovė šiltais žodžiais minėjo vieną iš geriatrijos pradininkų Lietuvoje, profesorių Vidmantą Alekną, kuris ypač padėjo profesiškai tobulėti.
Pasmalsavome, kodėl gi prieš penkerius metus rezidentūrą baigusi ir jau įleidusi šaknis sostinėje, jauna gydytoja nusprendė persikelti į provinciją?
K. Karkaitė prisipažino esanti meilės imigrantė – su verslą turinčiu draugu apsigyveno kaime netoli Pasvalio. Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja tikino nesigailinti padariusi tokį kardinalų posūkį savo gyvenime. Beje, tokiam žingsniui įtakos turėjo ir Pasvalio ligoninės vyriausiosios gydytojos S. Matulienės paskatinimas.
Pašnekovė pasidžiaugė, kad skyriaus ir visos ligoninės kolektyvas jauną gydytoją priėmė geranoriškai ir šiltai. Apskritai, tiek mūsų krašte, tiek ligoninėje ji puikiai jaučiasi. Vedėja pasidžiaugė, kad ligoninės vyriausioji gydytoja S. Matulienė visuomet įsiklauso į jos ir kolektyvo nuomonę, pasiūlymus. „Per savo darbo praktiką esu mačiusi ne vieną vadovą. Drąsiai galiu patvirtinti, kad Pasvalio ligoninės vadovė labai rūpinasi kolektyvu, stengiasi, kad darbas vyktų sklandžiai“, – kalbėjo K. Karkaitė.
Piktina atsainus artimųjų požiūris į senyvo amžiaus pacientus
Reikli, griežta, mėgstanti tvarką, tačiau kartu geranoriška ir norinti padėti pacientams. Taip save apibūdino Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja K. Karkaitė. „Tai gali, manau, patvirtinti ir kolektyvas, ir pacientai“, – šyptelėjo pašnekovė.
Skyriaus vedėja sakė, kad iš paciento ir jo artimųjų pirmiausia nori aiškumo ir konkretumo kalbant apie ligas, vartojamus vaistus. Rezidentūros metu Karolina dirbo ne vienos gydymo įstaigos priimamajame. Tačiau būtent Pasvalyje ją nustebino tai, kad vykdami į ligoninę pacientai dažniausiai nepasiima jiems išrašytų vaistų. Tai, anot vedėjos, ypač svarbi medicininė informacija gydančiam gydytojui. „Visiškai pasitikėti e. sveikatos duomenimis negalime, nes gali būti ir joje nematomų dokumentų. Be to, kartais ir pati sistema stringa. Iš praktikos žinome, kad dalis pacientų užsiima savigyda, vartoja ne tik gydytojo išrašytus vaistus“, – aiškino K. Karkaitė.
Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vadovę piktina ir kartu stebina tai, kad į ligoninę atvežama nemažai artimųjų neprižiūrėtų, socialiai apleistų senyvo amžiaus žmonių – su pragulomis, nenupraustų. Vedėja įspėjo, kad tokia šeimos narių, artimųjų empatijos stoka, pareigos ir atsakomybės nebuvimas užtraukia ir teisinę atsakomybę. „Iš tikro tai yra socialinis smurtas prieš senyvo amžiaus žmones“, – tvirtino gydytoja geriatrė. Kol kas ji už tai „išrašo“ griežtus pamokymus artimiesiems. Tačiau neatmeta galimybės kreiptis ir į teisėsaugos institucijas.
Priimamasis yra ta ligoninės vieta, kur bene ryškiausiai atsiskleidžia teigiami ir neigiami žmonių charakterių bruožai. Iš pastarųjų vedėja išskyrė itin didelį nekantrumą. Turbūt visiems ne kartą teko girdėti nesenstantį mitą, kad esą priimamajame žmogus mirtimi vaduojasi, o tuo metu gydytojai nekreipdami dėmesio geria kavą. Ir nebandyk tokiam „žinovui“ aiškinti, kad tuo metu medikai galbūt vieną pacientą tvarsto, kitam daro lašinę. „Gydytojai ir slaugytojos mato, kuriam pacientui pirmiausia reikia pagalbos, o kuris gali palaukti“, – aiškino vedėja K. Karkaitė. Ji pastebėjo, kad dažniausiai triukšmą kelia į priimamąjį be siuntimo atvykę pacientai ir jų artimieji. Daugeliu atvejų paaiškėja, kad didžiausi triukšmadariai būna „nerimčiausi“ ligoniai.
Kalbėdama apie natūralų žmogaus senėjimo procesą, gydytoja geriatrė pastebėjo, kad šiuolaikinė visuomenė, skirtingai nuo mūsų protėvių, dažnai mirtį suvokia ne kaip natūralų reiškinį. Tai byloja, anot gydytojos, artimųjų isteriški reikalavimai gaivinti merdintį garbaus amžiaus pacientą. K. Karkaitės nuomone, taip elgiasi žmonės, matyt, jausdami kaltę prieš šį pasaulį paliekantį artimąjį – retai su juo bendravo, kuo nors įskaudino ir kt.
Lygumų krašte pasigenda ežerų
Iš ežerų krašto kilusi naujoji Pasvalio ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėja K. Karkaitė labiausiai pasigenda šių vandens telkinių ir didesnio laisvalaikio pasirinkimo galimybių. Gydytoja geriatrė sakė, kad pirmenybę teikia aktyviam poilsiui – plaukiojimui, iškyloms dviračiais. Nuo mažumės mėgstanti plaukioti medikė gimtojo krašto ežeruose lengvai įveikia ir pusantro kilometro nuotolį. Kukliai pridurdama, kad užsiima tik mėgėjišku plaukiojimu. Žiemą gydytoja mėgsta užsukti ir į sporto klubą, tačiau ten pasigenda profesionalių trenerių-kineziterapeutų.
Netoli Pasvalio gyvenanti gydytoja geriatrė juokaudama prisipažino, kad visuomet patiria stresą, kuomet reikia pereiti ar dviračiu pravažiuoti siaurą Ustukių tiltą per Mūšą.
Pašnekovė atviravo, kad kartkartėmis pasiilgsta pasivaikščiojimų jaukiomis Vilniaus senamiesčio gatvelėmis. Laimė, šiais laikais tokią svajonę nesunku paversti realybe net ir tolokai gyvenant nuo sostinės.
Gydytoja minėjo, kad jos domėjimosi laukas labai platus, pradedant psichologija, baigiant pasaulio naujienomis, istorija ir politika. „Noriu suvokti savo tėvų kartą, kuriai buvo lemta gyventi ir dirbti sovietiniu laikotarpiu. Domiuosi neseniai į amžinybę išėjusios Nijolės Sadūnaitės ir kitų disidentų veikla. Labai patiko filmas apie popiežių Joną Paulių II“, – kalbėjo Pasvalio ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėja, gydytoja geriatrė K. Karkaitė.
