Kompensacijų už prarastus plotus tvarka dar nežinoma

Daugiausia nuostolių dėl liūčių patyrė daržovių augintojai. Nuo drėgmės pertekliaus pražuvo net 16 hektarų kopūstų. J. ZABĖLOS nuotrauka.

Stiprios liūtys vasarą ir rudenį Lietuvoje pažeidė beveik trečdalį javų plotų. Tačiau Europos Sąjungos paramą tikriausiai gaus ne visi nukentėję ūkininkai. Žemės ūkio ministerija lapkričio 6 d. Europos Komisijai išsiuntė duomenis apie liūčių suniokotus plotus ir derlių. Juos išnagrinėjusi, ji spręs, kiek Lietuvai suteikti paramos.

Anot žemės ūkio viceministro Rolando Taraškevičiaus, žadama, jog paramą bus galima skirti tik tiems ūkiams, kurių nuostoliai yra daugiau nei 30 procentų. Jeigu ūkininkui iš 100 ha žuvo 20 proc. derliaus, tai jis negali tikėtis kompensacijos.

Bet kol dar nepriimtas Europos Komisijos sprendimas, tokias „naujienas“ galima laikyti nebent kalbomis.

Ministro teigimu, Europos Komisiją domino tik grūdų augintojų nuostoliai. Bet Žemės ūkio ministerija nusiuntė ir duomenis apie daržovių augintojų nuostolius. Liūtys pažeidė 1,7 tūkst. ha daržovių ploto. Iš jų 1,1 tūkst. ha – bulvių. Kol kas ir viceministras teigė nežinantis, ar daržoves auginę ūkininkai gaus kokią nors paramą.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, dėl liūčių nuostolių patyrė beveik 7 tūkst. šalies ūkininkų, o grūdinės kultūros visiškai žuvo 67,1 tūkst. ha plote. Labiausiai nukentėjo Rokiškio (9,6 tūkst. ha), Anykščių (6,9 tūkst. ha), Ukmergės (5,5 tūkst. ha), Švenčionių (4,3 tūkst. ha) ir Panevėžio (3,7 tūkst. ha) rajonų žemdirbiai.

Pasvalio rajono ūkininkai į šį sąrašą nepateko. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija lankėsi visose rajono seniūnijose ir, remdamiesi ūkininkų bei žemės ūkio bendrovių informacija apie žuvusį derlių, apžiūrėjo ir nustatė prarastus plotus.

Spalio 31 dienos duomenimis, mūsų rajone dėl liūčių žuvo 1021 ha pasėlių. Kaip sakė minėtos komisijos pirmininkas, šiuo metu laikinai einantis žemės ūkio skyriaus vedėjo pareigas Justas Zabėla, tai yra bendras nenukultų javų bei kitų kultūrų plotas. „Tai sudaro apie vieną procentą šį pavasarį deklaruotų pasėlių. Daugiausia laukuose liko pūti ankštinių kultūrų: 243 ha pupų ir 207 ha – žirnių. Gan daug – apie 159 ha – pražuvo vasarinių kviečių. Žieminių kviečių liko nenukulta 53 hektarai. Kadangi šios kultūros plotai yra didžiausi, tai sudaro tik 0,15 procento. Taigi nuostoliai nėra itin reikšmingi. Nenukulti liko tik aplink balas buvę ploteliai. Vasarinių rapsų nenukulta 5 ha, kas sudaro 0,31 procento.

Šiemet keletas ūkininkų bandė sėti avinžirnius. Deja, visas šios naujos ir vėliausiai subręstančios kultūros derlius liko nenuimtas. Avinžirniai jau supuvo ankštyse“, – kalbėjo J. Zabėla.

Jo nuomone, praradimų šį rudenį gali išvengti nebent grikių augintojai. Jei pasitaikys kelios sausesnės dienos, grikius dar bus galima kulti ir šį mėnesį.

Vis dėlto daugiausia nuostolių liūtys padarė ne javų, o daržovių augintojams. Didelis drėgmės perteklius supūdė 14 ha bulvių, kas sudarė 6,3 proc. bendro ploto, 16 ha – gūžinių kopūstų (28 proc.), 16 ha – morkų (24 proc.).

Vertinant pagal seniūnijas, liūtys daugiausia žalos padarė Pumpėnų ir Daujėnų ūkininkams. Pumpėnų seniūnijos teritorijoje prie Talkonių, Talačkonių, Jurgėnų, Kalno kaimų esančius didelius pasėlių laukų plotus merkė ne tik lietus, bet ir patvinęs Įstros upelis.

J. Zabėlos nuomone, lietingo rudens pasekmes jausime dar ir kitąmet. „Daug laukų šį rudenį taip ir liko neužsėti, o kas dar bandė rudens sėją pradėti 2–3 savaites vėluodamas, turėjo dar daugiau išlaidų. Nes permirkusioje dirvoje žiemkenčių sėkla daug kur supuvo nė nesudygusi. Žieminiais kviečiais neužsėtų ar su žuvusiais pasėliais laukų – apie 11 tūkst. hektarų. Prisiminus, kad šį pavasarį mūsų rajono ūkininkai ir bendrovės deklaravo 35 tūkst. ha žiemkenčių, galima teigti, jog jų plotai sumažėjo beveik trečdaliu.

Aišku, vilties neprarandantys žemdirbiai ateinantį pavasarį daugiau sės vasarinių kviečių. Tačiau naudos iš to tikriausiai neturės. Juk kviečiukų derlingumas mažesnis nei žieminių kviečių, prastesnė būna ir grūdų kokybė, dėl ko mažesnė ir supirkimo kaina. Tad žemdirbiams nebus lengva jau trečius metus iš eilės“, – prognozavo J. Zabėla.

Beje, Savivaldybės žemės ūkio skyrius iš nukentėjusių ūkininkų gavo per 300 prašymų dėl paramos. Didžiąją dalį tarp juos pateikusiųjų sudarė smulkieji ūkininkai. Tai dėsninga, nes dėl liūčių jie patyrė daugiausia nuostolių.

Žemės ūkio technikos pakankamai turintys stambieji ūkininkai bei žemės ūkio bendrovės spėjo dar prieš liūtis nukulti pasėlių laukus, išdžiovinti ar net supilti į savo sandėlius naujojo derliaus grūdus. Tuo tarpu smulkiesiems ūkininkams teko laukti, kol darbai bus baigti stambiuosiuose ūkiuose ir tikėtis, kad iš ten bus galima pasiskolinti kombainą bei kitą būtiną derliaus nuėmimui bei transportavimui būtiną techniką

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *