Nuo šių metų, papildžius licenciją, Pasvalio ir Joniškėlio Jono Leono Petkevičiaus ligoninės Socialinės globos padaliniuose gyvena atitinkamai po 25 ir 11 gyventojų. Paslaugos suteikiamos rajono gyventojams, kuriems nustatytas pirmas arba antras slaugos poreikio lygis. Padalinio vedėja socialiniams reikalams Sandra Paliulienė bei kolegės papasakojo apie jų kasdienybę, prasiplėtusią veiklą ir tai, kodėl svarbu keisti požiūrį į sunkiai sergančius artimuosius.
Jauniausiam gyventojui – per keturiasdešimt metų
Vietų skaičius praplėstas atsiradus poreikiui, nes kitose socialines paslaugas teikiančiose įstaigose driekiasi eilės. Plėtra pradėta vyriausiojo gydytojo Rolando Rastausko iniciatyva, bendradarbiaujant su Savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriumi.
Socialinės globos padalinyje ketvirčiu etato dirba gydytoja Loreta Khaziri, vedėja socialiniams reikalams Sandra Paliulienė, socialinė darbuotoja Jolita Remeikienė, individualios priežiūros specialistė Indrė Chochliavinė, bendrosios praktikos slaugytoja ir slaugytojos padėjėjos.
Šiandien visos lovos – užimtos. Vyriausiam socialinės globos padalinio gyventojui – daugiau nei devyniasdešimt, o jauniausiam – per keturiasdešimt metų. Čia deklaruota ir jų gyvenamoji vieta.
Laikas ir žmogiška šiluma iš tiesų daro stebuklus
Darbuotojos pabrėžia, jog joms svarbiausia – keisti įsisenėjusį žmonių požiūrį. Visuomenė neretai slaugomus senolius tiesiog „nurašo“. Daugelis gyventojų – prikaustyti prie patalo, nebegalintys kalbėti, girdėti, matyti, judėti. Reikia atsakingo, kantraus ir sąžiningo komandinio darbo iš naujo mokant tarti žodžius, savo rankomis paimti daiktus… Ir ne vienas senolis vėl gali bendrauti, garsiai džiaugtis išaušusia nauja diena. Apie tai prakalbus ir prisiminus konkrečius atvejus, darbuotojoms sužvilga akys – iš džiaugsmo…
Ne mažiau nei tinkamai rūpintis pasiligojusiu kūnu, svarbi ir emocinė sveikata. Buvo ir atvejų, kai atvykę senoliai nieko neprisileidžia, nebendrauja. Reikia laiko, kad užsitarnautum jų pasitikėjimą, sužadintum viltį. Net jei pasveikti jau neįmanoma, leisti žmogui likusias dienas matyti tik vieną sieną – ne išeitis. Socialinės globos padalinio gyventoja Onutė sako paprastai: „Viskas gerai, jei tik gaunam dėmesio ir visą laiką negulim lovoje.“
Kiekvieną dieną čia vyksta įvairūs užsiėmimai, minimos valstybinės, bažnytinės ir kalendorinės šventės, gimtadieniai… Kasdien, atsižvelgiant į oro sąlygas, darbuotojai lydi gyventojus į lauką – visi jie gali judėti tik neįgaliojo vežimėliu. Būti lauke ir pajusti saulės šilumą – daugelio laukiamiausia dienos dalis. Pievelėje prie ligoninės net grybauja, organizuoja vasaros piknikus, dainuoja, dalinasi jaunystės prisiminimais. Vienam gyventojui paprašius aplankyti kapines, organizuota išvyka į Pumpėnus, kur palaidoti jo artimieji, o grįžtant sustojo kosmetikos parduotuvėje nusipirkti vyriškų kvepalų. Skamba banaliai, tačiau visos šios mažos akimirkos leidžia vėl pajusti, kad gyvenimas nesibaigė. Komanda stengiasi, kad gyventojai, kiek tik galima, jaustųsi saugiai ir visavertiškai – lyg namie. O kai dieną po dienos praleidi kartu, užsimezga ir ryšys:
– Gyvename kaip namuose, žinome viską vieni apie kitus, – pripažįsta čia dirbančios specialistės.
Žinutė šeimos nariams
– Visgi mes negalime pakeisti artimųjų meilės, – tiki Socialinės globos padalinio darbuotojos. Slaugytoja, kad ir kokia artima bebūtų, neapkabins taip, kaip tikra dukra. Todėl kviečia artimuosius ateiti ir jaustis kaip namie – įrengtoje virtuvėlėje galima drauge gaminti maistą, laisvalaikio erdvėje ar kambariuose šnekučiuotis, žiūrėti televizorių, žaisti stalo žaidimus, jei sveikata leidžia – kartu išeiti pakvėpuoti grynu oru.
Šeimos – štai, ko labiausiai laukia čia gyvenantys senoliai. Jei aplinkybės ar kiti dalykai neleidžia tinkamai rūpintis pasiligojusiais savo artimaisiais namuose, tai dar nereiškia, jog nebeįmanoma palaikyti šiltų santykių ir leisti jiems jausti mylimiems. Tereikia paskambinti, užsukti, įsiklausyti, ilgiau pabūti kartu.
Kai kuriuose kambariuose – artimųjų fotografijos, gėlės, suvenyrai, anūkų piešiniai… Širdį suspaudžia, kai šnekamės su gyventoja Romualda Stase. Valgydama pietus, ant padėklo šalia savęs ji pasideda dukrų nuotrauką.
Reikia laiko ir pastangų įprasti prie ligos, suprasti sergantį, išmokti su juo bendrauti. Nors kartais pamirštame, bet tai – tas pats mūsų mylimas žmogus.
Ieško pagalbos
Kad Socialinės globos namų gyventojai gautų kokybiškas paslaugas, būtina dirbti išvien. S. Paliulienė džiaugiasi Vaikų ankstyvosios reabilitacijos tarnybos logopedės Jolitos Šumskienės, turinčios patirties Likėnų reabilitacijos ligoninėje, pagalba, Pasvalio poliklinikos vyriausiosios slaugos administratorės Irenos Trinskienės pasidalinta patirtimi. Kasdien užsiėmimus veda kineziterapeutė. Kai kurie gyventojai, atsižvelgiant į sveikatos būklę, lanko Psichikos dienos stacionarą, kur juos su šypsena pasitinka administratorė Virginija Ramanauskienė, psichologė Dalia Petrėnienė, vyksta Nacionalinės visuomenės sveikatos centro paskaitos ir t. t. Ketvirtadieniais savanorė iš Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos veda skaitymų ir pokalbių popietę, savo iniciatyva seneliams muzikuoja jaunuoliai Austėja Šiaulytė ir Benas Balčiauskas, „Naujo stiliaus“ meistrai visus gyventojus apkirpo nemokamai. Viena laukiamiausių savaitės dienų – bendros maldos valanda ir apsilankymas ligoninės koplyčioje, kai atvyksta Šv. Jono Krikštytojo parapijos „Carito“ savanorė.
Ligoninės administracija rūpinasi ne tik būtiniausiomis, bet ir kitomis reikalingomis priemonėmis – nuo kasdienių higienos reikmenų iki neįgaliojo vežimėlių bei keltuvų, poilsio erdvės inventoriumi, lavinamaisiais žaidimais, kanceliarinėmis priemonėmis.
Vienintelis dalykas, kurio trūksta – tai daugiau rankų. Šiandieninis darbuotojų skaičius – pagal normas pakankamas, bet realiai pagalbos reikia daugiau. Kuo daugiau žmonių gali darbuotis, tuo daugiau galimybių padėti senoliams prasmingai praleisti dieną. Socialinės globos padalinys priima savanorius ir laukia galinčių prisidėti – bendravimu, daina, pokalbiu ar tiesiog buvimu kartu.
Informacija ligonių artimiesiems
Socialinės globos namuose – vienos, dviejų ir trijų lovų kambariai, į kuriuos trumpalaikei ar ilgalaikei globai priimami Pasvalio rajono gyventojai. Žmonių, kuriems gali reikėti šių paslaugų, ieškoma bendradarbiaujant su šeimos gydytojais, socialiniais darbuotojais, Savivaldybe, kreipiasi patys ligonių artimieji.
Daugiau informacijos pasvalioligonine.lt
