Dabartinių nuotekų sudėtyje randama vis daugiau naudojamos buitinės chemijos – įvairių skalbiklių, ploviklių ir purškalų, kuriuose yra daugybė mūsų organizmui ir aplinkai kenkiančių agresyvių medžiagų likučių. Tokioms medžiagoms patekus į gruntinius vandenis ir dirvožemį, patiriamas dar didesnis neigiamas poveikis nei prieš 30 ar 50 metų. Prisijungimas prie centralizuotų vandens ir nuotekų tvarkymo tinklų užtikrina, kad geriamame vandenyje nėra aplinkai ir organizmui kenksmingų medžiagų.
Prisijungė jau beveik visi
UAB „Pasvalio vandenys“ direktorius Algimantas Mataitis teigia, kad prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos yra prisijungę apie 98 proc. pasvaliečių. Prisijungti gali kiekvienas vartotojas, iki kurio sklypo ribos yra privesti tinklai, tačiau ne kiekvienas nori. „Per daugelį metų mano sukaupta patirtis rodo, kad dažniausia priežastis yra gyventojų teigimas, kad šie neturį lėšų, arba pasiteisinimas: „Man nereikia jungtis, aš išnešu ir išpilu.“ Toks požiūris nepateisinimas. Iš tų, kurie sako, kad neturi lėšų, apie 50 proc. nesijungia tyčia, tik teisinasi stokoją tam pinigų. Pasitaiko atvejų, kai žmogui nuo namo iki sklypo ribos lieka nusitiesti 4–6 metrus, o jis vis tiek to nedaro. Mano įsitikinimu, jeigu iki sklypo ribos yra privesti tinklai, o žmogus vis tiek nesinaudoja galimybe prisijungti prie centrinės sistemos, aplinkosaugininkai turėtų susirūpinti ir išsiaiškinti, kaip jis tvarko nuotekas. Jeigu agentūros inspektoriai nuvažiuotų pas gyventojus ir paklaustų, kur žmogus deda nuotekas, situacija labai greitai pasikeistų,“ – sako A. Mataitis.
Patiems įsivesti – pigiausia
Pasiteiravus, kiek kainuoja prisijungimas prie centrinės nuotekų sistemos, pašnekovas atsako, kad tinklus per savo sklypą iki namo gyventojai gali nusivesti patys, jei supranta, kaip tai padaryti, arba samdytis statybinę įmonę. Bet patiems įsivedinėti, jo teigimu, kainuoja daug pigiau.
Nežino, kaip tvarkyti individualiai
Šių metų rugpjūtį Aplinkos ministerijos užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad net 63,3 proc. gyventojų nežino, jog nuotekos, surenkamos nuotekų rezervuaruose (talpyklose, surinkimo duobėse), privalo būti atiduodamos tvarkyti nuotekų vežėjams, su jais turi būti sudaryta sutartis ir renkami nuotekų išvežimą patvirtinantys dokumentai.
A. Mataitis paaiškina, kad jeigu galimybės prisijungti prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos nėra, žmogus gali įsirengti individualų valymo įrenginį arba rezervuarą, kuris būtų nuolat ištuštinamas.
„Tinklų kaimuose ir miesteliuose dar greitai nebus, nes finansavimas sparčiai mažėja. Bet yra ir kita medalio pusė – klausimas, ar tikrai gyventojai prie centrinės nuotekų tvarkymo sistemos nori jungtis. Gyventojai tikina, kad taip, kad tokia paslauga jiems reikalinga, surenkami parašai, projektas įgyvendinamas, tinklai išvedžiojami, o galutinis rezultatas – apie 30 proc. būstų neprisijungia. Tarkime, Krinčino ir Daujėnų miesteliuose pernai užbaigti po milijoną eurų kainavę projektai, kuriems 50 proc. lėšų skyrė valstybė, o 50 proc. – UAB „Pasvalio vandenys“. Dabar, kai projektai įgyvendinti, prisijungimas nėra toks sklandus, kokio tikėjomės. Jei nepasieksime projektuose numatyto prisijungusiųjų skaičiaus, mums teks sugrąžinti įsisavintas lėšas. Manau, kad kol kontroliuojančios institucijos žmogui nepasakys, kad jis negali nuotekų pilti ant žemės, kelio ar pievos ir turi jas sutvarkyti, situacija vargiai pasikeis. Skaudžiausia, kad žmonės sako, jog nori jungtis, rengiami projektai, imamos paskolos, kurias reikės atiduoti visiems gyventojams, bet galiausiai nepasinaudoja tuo, kas jiems pateikiama“, – sako pašnekovas.
Žmonių sąmoningumui įtakos turi ir edukacija. Šiam tikslui Aplinkos ministerija neseniai inicijavo kampaniją „Neteršk gyvybės rato“. Šios akcijos ašis – menininkės Monikos Dirsytės performansas. Jo metu specialiai įrengtoje ekspozicijoje menininkė gulėjo purvo vonioje ir po lašelį gėrė švarų vandenį iš greta pastatytos kolonėlės. Šios akcijos tikslas – žmonėms priminti, kad reikia branginti geriamąjį vandenį, o jei norime, kad jis būtų švarus, tai nuotekas turime tvarkyti saugiai ir tinkamai. Toks performansas šių metų rugsėjį buvo surengtas ir Pasvalyje. Daugiau informacijos apie kampaniją ir tinkamą nuotekų tvarkymą galima rasti socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Neteršk gyvybės rato“.
Informacija parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
Užs. Nr. 130
