Kiek dabar Pasvalyje gyvena žmonių – atspėti neįmanoma. Nes nuo paskutinio šalies gyventojų visuotinio surašymo tikrai praėjo daug laiko. Neįdomu tai ir valdžiai. Jai nebent prieš kiekvienus rinkimus pakanka žinoti, kiek yra turinčiųjų teisę balsuoti. Juk reikia žinoti, kiek iš jų atėjo prie balsadėžių.
Aišku tik, kad gyventojų kasmet mažėja. Ypač tai juntama rajonuose, esančiuose atokiau nuo didmiesčių. Nuolat girdime ne tik apie nykstančius ar jau išnykusius kaimus, bet ir apie tikra provincija tampančius rajonų centrus. Nesvetima tai ir Pasvaliui. Tiek rajono valdžios atstovai, tiek ir patys miestiečiai neabejoja, kad mūsų miestas per keliolika pastarųjų metų „praretėjo“ vos ne dvigubai. Tikriausiai dar ilgokai teks laukti dešimtatūkstantojo pasvaliečio.
Tačiau nesunku pastebėti, kad, net ir prarasdamas gyventojus, miestas nuolat plečiasi. Žinoma, kvartalų, kuriuose dygsta nauji privatūs namai, mikrorajonais dar nedrįstame vadinti. Nors gyvenimo sąlygos ten – nė kiek ne blogesnės nei sostinės priemiesčiuose.
Tiesa, ne kiekvienas mūsų miesto gyventojas turi lėšų sklypui įsigyti ir namui susiręsti. Tad lieka tik pavydėti tiems, kam nusišypsojo sėkmė ir jie galėjo įgyvendinti savo svajones dar šiame gyvenime. Tai nėra sunku, nes pavydo jausmas tikram lietuviui – įgimtas.
Miestiečiai neturi pretenzijų dėl miesto teritorijoje statomų namų, nes šis procesas, kylant gyvenimo lygiui, tikriausiai nesustabdomas. Bet kai prie iškilusių naujų pilaičių tiesiamos naujos gatvės, jiems darosi neramu.
„Kam reikėjo pratęsti Kalno gatvę, jei palei ją – tik keli namai? Neaišku, kiek lėšų tai kainavo. Geriau už tuos pinigus būtų sutvarkę įvažiavimus į daugiabučių kiemus ar jau esančias gatves su vis labiau yrančia danga. Savivaldybė nuolat skundžiasi, kad negauna pakankamai lėšų gatvių priežiūrai bei remontui, tačiau vis tiek pinigus taško neaišku kam!“ – piktinosi į mūsų laikraščio redakciją atėjęs prisistatyti nepanoręs miesto gyventojas.
Nuvykę į nurodytą vietą įsitikinome, kad prieš kelis mėnesius pratęsta Kalno gatvė atrodo gan nepriekaištingai. Tiesa, ji kol kas neasfaltuota, bet lygi, be jokių duobučių, tvarkingi ir palei abu jos kraštus iškasti vandens nutekėjimui skirti grioveliai. Be to, gatvei apšviesti įrengti šiuolaikiški šviestuvai su ekonomiškomis LED lempomis. Jie veikti pradėjo prieš pat šventes, tačiau jau kelia ne šioje gatvėje gyvenančių pasvaliečių pyktį. Juos galima suprasti, nes mieste dar nemažai visiškai neapšviestų gatvių.
Vis dėlto rajono valdžios atstovai nesutinka, kad ilginant Kalno gatvę pinigai buvo švaistomi vėjais. „Gatvę pratęsti buvo būtina, nes sklypuose prie Lėvens upės namus pasistatę žmonės sunkiai galėdavo pasiekti savo kiemus. Tiek palei sklypus ėjęs keliukas, tiek siauras laikinas kelias tarp ligoninės ir paskutiniojo sklypo buvo itin blogos būklės. Be to, pastarasis kirto šiame plote esančius sklypus, kuriuose statybos dar nepradėtos. Tad privažiavimo prie namų problemą būtinai reikėjo spręsti. Prieš daugiau nei porą metų parengėme Kalno gatvės tęsinio projektą, kurį pateikėme Lietuvos automobilių kelių direkcijai. Gavus iš jos finansavimą ir konkurso būdu išsirinkus rangovą, buvo pradėti darbai. Jie baigti praėjusių metų antroje pusėje. Kalno gatvė nuo sankryžos su Statybininkų gatve pratęsta 446 metrais. Taip pat įrengtos 80 m ir 60 m ilgio atšakos tarp sklypų, esančių kitoje gatvės pusėje“, – kalbėjo Savivaldybės teritorijų planavimo ir ūkio plėtros skyriaus pastatų ir statinių priežiūros inžinierius Andrius Kasparavičius.
Jis taip pat siūlė pasvaliečiams nesinervinti dėl, jų nuomone, nereikalingų šviestuvų, nes, pagal šiuolaikinius reikalavimus, visos nutiestos naujos gatvės privalo turėti apšvietimą. Kalno gatvė – pirmoji ir kol kas vienintelė Pasvalyje, turinti modernią LED apšvietimo sistemą.
Gatvės tęsinio projekto įgyvendinimui Lietuvos automobilių kelių direkcija atseikėjo 120 tūkst. eurų. Dar 36 tūkstančius ji skyrė požeminei elektros tiekimo linijai įrengti. Gan solidžiai prie projekto teko prisidėti ir Savivaldybei. Ji iš savo biudžeto skyrė 131 tūkst. eurų vandentiekio bei nuotekų kanalizacijos tinklų įrengimui, nes automobilių kelių direkcija to, kaip įprasta, nefinansuoja. O gamtinių dujų tiekimą namų savininkai, jei norės, įsirengs už savo lėšas.
Pratęstos Kalno gatvės važiuojamosios dalies plotis – 5,5 metro. To pakanka, kad be problemų prasilenktų du automobiliai. Kada ji bus išasfaltuota – dar neaišku. Tai lėšų ir laiko klausimas. Artimiausiuose Savivaldybės planuose – maždaug 180 metrų ilgio pravažiavimo tarp dvylikos sklypų, esančių prie ligoninės teritorijos, tiesimas. Šiam tikslui už simbolinę vieno euro kainą Savivaldybė jau įsigijo iš valdų savininkų reikalingo pločio žemės ruožą. Kada čia prasidės gatvės tiesimo darbai, dar neskelbiama. „Tai priklausys nuo pačių savininkų. Kol kas visi jų sklypai – tušti, nė viename statybos dar neprasidėjusios ir neaišku, kada prasidės. Nėra prasmės per dykvietę tiesti naujos gatvės, bes ji gali būti niekam nereikalinga. Tokiu atveju dideli pinigai tikrai būtų „išmesti į balą“, – aiškino A. Kasparavičius.
Vieną eurą išleidusiai Savivaldybei tikriausiai teks ilgokai palūkėti, kol bus galima pradėti įgyvendinti ir šį projektą, nes sklypus įsigiję pasvaliečiai niekur neskuba. Galbūt jų ryžtą statytis namus ir juose įsikurti slopina iš netoliese esančios „Kuranos“ sklindantis nemalonus kvapas ar kitos rimtos priežastys..
