Praėjusį savaitgalį prie Šilo ežerėlio pasižvalgyti atėjusius pasvaliečius nustebino gan kraupus vaizdas – iš ledo gniaužtų vaduotis pradėjusio tvenkinuko vandenyje plūduriavo daugybė negyvų žuvų. Ir ne bet kokių, o tų, kurias vadina žvejo svajone: sveriančių po keletą kilogramų, apie metro ilgio ar net dar ilgesnių.
Apie kritusias žuvis nedelsiant buvo informuoti aplinkosaugininkai bei miesto seniūnija. Atvykę į nelaimės vietą aplinkosaugos specialistai įsitikino, kad visos išgaišusios žuvys – baltieji ir plačiakakčiai amūrai. Tiesa, plūduriavo ir kelios negyvos didelės lydekos.
Pasvalio aplinkosaugos agentūros vyriausiasis specialistas Paulinas Vilaišis, atidžiau apžiūrėjęs ežerėlį dengusį ledą, įsitikino, kad jame – daugybė įšalusių žuvų. „Nors buvo aišku, jog amūrams lemtingos buvo kelios speiguotos sausio dienos, nutarėme ištirti ežero vandenį. Deguonies trūkumo jame nenustatėme, o paimtus mėginius išsiuntėme į Panevėžio laboratoriją. Tiriamos bus ir nugaišusios žuvys. Tik gavę laboratorinių tyrimų rezultatus, žinosime amūrų žūties priežastį“, – aiškino P. Vilaišis.
Beveik tris hektarus užimantis Šilo ežerėlis buvo įžuvinamas amūrais pastaruosius tris pavasarius. Savivaldybė šiam tikslui skirdavo kasmet po 300 eurų. Kaip teigė investicijų skyriaus vyriausiasis specialistas ekologijai Algimutis Balčiūnaitis, už tuos pinigus „Vaseknų“ bendrovėje būdavo nuperkama 60–80 kilogramų paaugintų iki 250–300 gramų baltųjų ir plačiakakčių amūrų Šilo ežerėliui valyti nuo žolių ir dumblių. Šios „vandens karvėmis“ vadinamos žuvys su tuo sėkmingai susidorodavo. Taip pat nereikia stebėtis, kad ir svorio jos priaugo net po keliolika kilogramų.
Tačiau amūrai yra šiltesnių vandenų žuvys ir mūsų žiemos jiems dažnai būna pernelyg šaltos. Ypač jei vandens telkinys – nedidelio gylio ir netekantis.
Edvardas BALČIŪNAS
Visą straipsnį skaitykite 2017-03-23 „Darbe“
