Pasvalio krašte per pastaruosius kelerius metus susikūrė 24 Melioracijos sistemų naudotojų asocacijos. Į jas susibūrė įvairiuose rajono kampeliuose ūkininkaujantys žemdirbiai, norintys atnaujinti savo dirbamuose laukuose esančius melioracijos įrenginius. Daugelis šių asociacijų pavadintos kaimų, kuriuose plyti jų nariams priklausanti žemė, vardais: Pušaloto, Titkonių, Nečionių, Valakėlių, Gineikių, taip pat Melioracijos sistemų naudotojų asociacijos „Ramužiai“, „Tetirvinai“, „Pervalkai“, „Ustukiai“, „Mediniai“, „Naujasodis“, „Šlamai“, „Puodžiūnai“. Kai kurios asociacijos pasivadino bendresniais vardais: „Klimbala“ (Pasvalio vienkiemių k.), „Vazula“ (Dumbliūnėlių k.), „Vandens kelias“ (Krinčino mstl.), „Punkrelia“ (Švobiškio k.), „Pelikanas“ (Nečionių k.), „Svalia“ (Kriklinių mstl.), „Melioatra“ (Ragujų k.). Taip pat yra įsteigtos Joniškėlio apylinkių seniūnijos, Krinčino seniūnijos, Saločių kadastrinės vietovės melioracijos sistemų naudotojų asociacijos.
Šios asociacijos turi geras galimybes pasinaudoti Europos Sąjungos parama ir renovuoti pasenusį bei nusidėvėjusį drenažą. 2011–2014 metais mūsų rajone įsikūrusios Melioracijos sistemų naudotojų asociacijos ir jų partneris – Savivaldybės administracija – pagal Lietuvos kaimo plėtros programą įgyvendino 25 melioracijos įrenginių renovacijos projektus, kurių bendra vertė – 26,6 mln. litų. Vandens režimas pagerėjo 2161 ha plote, įrengta 554 km naujų drenažo linijų.
Pastarajame Savivaldybės tarybos posėdyje pritarta dar keturių Melioracijos sistemų naudotojų asociacijų parengtiems projektams. Pagal juos bus rekonstruotos asociacijų „Mūša“, „Šlamai“, „Pelikanas“ ir „Melioatra“ narių valdomuose sklypuose esančios sausinimo sistemos. Bendra šių projektų vertė – per 1 mln. eurų. Projektai bus finansuojami dar iš Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos lėšų. Prisidės ir Savivaldybė, iš biudžeto padengsianti apie 3–4 proc. projektuose numatytų išlaidų.
Visą straipsnį skaitykite 2015-09-15 „Darbe“.
Toma GIEDRYTĖ
