Iš kartos į kartą perduodami liaudies papročiai byloja, kad be pavojaus maudytis atviruose vandens tekiniuose galima tik po Sekminių arba nugriaudėjus pirmajam griaustiniui. Tuo tarpu Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centras oficialų maudymosi sezoną paprastai skelbia prasidėjus kalendorinei vasarai – birželio 1-ąją.
Tačiau iš tikro maudymosi sezoną koreguoja pati gamta. Būna metų, kai patys drąsiausi maudynių dalyviai – vaikai – į upę ar ežerą šoka plūstelėjus didesnei pavasarinės šilumos bangai balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje. Šiemet sausos ir šaltos paskutinio kalendorinio pavasario mėnesio naktys maudymosi sezono pradžią pavėlino keliomis savaitėmis.
Prieš savaitę aplankėme keturias žinomas seniūnijų maudymosi vietas. Į kelionę išsiruošėme iš ryto, tad tik vienoje iš jų – prie Pumpėnų tvenkinio – sutikome žmonių.
Pirmoji kelionės stotelė – Daujėnų tvenkinys. Sekminių atlaidais garsėjantis miestelis gali didžiuotis puikiai sutvarkyta ir kruopščiai prižiūrima poilsio zona. Gražus vaizdas į buvusiame karjere tyvuliuojantį tvenkinį atsiveria nuo apžvalgos aikštelės. Jaukioje maudykloje, regis, nieko netrūksta: įrengta persirengimo kabina, pastatyti suoliukai, šiukšliadėžės, tualetas, sūpynės, patogų priėjimą prie maudymosi vietos dengia smėlis. O ir pati maudykla pritaikyta įvairaus amžiaus vandens procedūrų mėgėjams. Šiai poilsio vietai išskirtinumo ir jaukumo suteikia trykštantis fontanas bei vakarais apšviečiami laiptai.
Daujėnų seniūnas Tomas Krikščiūnas minėjo, kad miestelio maudymosi vietą pamėgę ne tik vietos gyventojai. Šiltais vasaros vakarais prie paplūdimio kartais galima suskaičiuoti net per 15 lengvųjų automobilių. Paklaustas, ar pats mėgsta maudytis Daujėnuose, kiek patylėjęs seniūnas šyptelėjo: „Geras klausimas.“ Panevėžio rajone gyvenantis seniūnijos vadovas prisipažino, kad dar neišbandė Daujėnų tvenkinio, o maudytis labiausiai mėgsta jūrose ir ežeruose. T. Krikščiūnas patikino, kad neseniai atlikti vandens kokybės tyrimo rezultatai patvirtino, kad Daujėnų tvenkinyje vanduo švarus. Taigi, drąsiai galima maudytis. Seniūnas pasakojo, kad kartu su bendruomenės pirmininku Gintaru Zuoza diskutavo galimybę praplėsti pasivaikščiojimo takus aplink tvenkinį supantį pušyną. Įgyvendinus šį sumanymą, ne tik daujėniečių pamėgta poilsio zona sulauktų dar didesnio gyventojų dėmesio.
Pumpėnų miestelio ir aplinkinių kaimų gyventojai maudosi buvusiame žvyro karjere įrengtoje maudykloje. Ji išskirtinė ne tik šiltą jūrą primenančiu skaidriu vandeniu, bet ir žaisminga, atrakcijų pilna aplinka. Prie paplūdimio stovi rodyklė, žyminti atstumą ne tik iki kaimyninio Pušaloto miestelio, bet ir iki Londono, Niujorko bei kitų žymiausių pasaulio vietų. Prie kranto stovi modernus vandens dviratis – retai tokį vaizdą pamatysi miestelių ir kaimų paplūdimiuose. „Darbe“ esame rašę, kad maudymosi vietai naują jaunatvišką impulsą suteikė Armino Vareikos vadovaujama ne pelno siekianti organizacija „Būk geresnis“.
Prie tvenkinio sutikome Pumpėnų gimnazijos devintokus – vieni žaidė krepšinį, kiti pavėsinėje šnekučiavosi, „skrolino“ išmaniaisiais telefonais. Tik vienintelė Džiuginta iš Puodžiūnų kaimo įsibėgėjusi nėrė į tvenkinį. Mergina sakė, kad labai mėgsta maudynes, tad esant galimybei niekada nepraleidžia progos paplaukioti.
Keturis dešimtmečius Pumpėnuose gyvenanti seniūnės pavaduotoja Asta Raudonienė prisiminė, kad anksčiau tvenkinys būdavo pilnas vaikų. Masinių maudynių „aukso amžius“, matyt, jau praėjęs, nes miestelyje ir aplinkiniuose kaimuose gyventojų smarkiai sumažėję. Pasakodama apie maudymosi vietos infrastruktūros plėtrą, A. Raudonienė sakė, kad greitai bus pastatyti du biotualetai, pakeisiantys seną, nebeatitinkantį šiuolaikiškų reikalavimų. Seniūnės pavaduotoja sakė, kad į Panevėžį tirti vežami vandens mėginiai ne tik iš Pumpėnų, bet ir Talkonių tvenkinio. Jų vanduo neviršija leistinų užterštumo normų.
Prie pat kelio Linkuva–Joniškėlis–Pumpėnai esančioje Pušaloto miestelio gyventojų maudymosi vietoje taip pat yra visa reikalinga infrastruktūra – suoliukai, šiukšliadėžės, persirengimo kabina, kepsninė, šiuolaikiškas plastikinis tualetas. Tvenkinio pakrantėje stovintis stendas informuoja, kad poilsio zonai įrengti panaudotos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai skirtos lėšos. Nors Pušaloto tvenkinio pakraštį puošia gražios lelijos, tačiau į drumzlėtą vandenį nesinorėjo kelti kojos. Gal dar ir dėl to, kad mėgavimąsi vandeniu trikdo pro šalį burzgiančios mašinos. Telefonu kalbinta seniūnė Inga Jankauskaitė patikino, kad maudymosi sezono pradžioje paimtų vandens mėginių tyrimai byloja, kad vanduo miestelio tvenkinyje neviršija leistinų užterštumo normų. Kaip ir Mikoliškio tvenkinyje, iš kurio vandens mėginiai taip pat vežami tirti. Pušaloto seniūnijos vadovė minėjo, kad pagal sudarytą sutartį tualetą prižiūri „Pasvalio vandenys“. „Stengiamės, kad pušalotiečių ir aplinkinių kaimų gyventojų pamėgta poilsio zona būtų kiek įmanoma jaukesnė ir patrauklesnė. Gerinant infrastruktūrą, dar trūksta mašinų stovėjimo aikštelės“, – kalbėjo seniūnė I. Jankauskaitė.
Iš visų keturių antradienį aplankytų maudymosi vietų kukliausiai atrodė Narteikiuose, prie buvusios žemės ūkio mokyklos stadiono, tiksliau – jo griuvėsių, Mūšoje nuo seno esanti maudykla. Į ją veda cementiniai laiptai. Medinio suolo atloše įrėžtas žodis „Techasas“, šalia stovi betoninė šiukšlių dėžė, tolėliau, krūmuose – medinis tualetas be durų. Tai ir visa šios maudymosi vietos infrastruktūra. Nusekusioje Mūšoje kurkiančios varlės tarsi sufleravo, kad ir be tyrimų aišku, jog čia galima maudytis.
Telefonu kalbinta Joniškėlio apylinkių seniūno pavaduotoja Rūta Liberienė sakė, kad iš šios maudyklos ir Norgėlų tvenkinio šiemet vandens mėginiai dar nepaimti. Pašnekovė minėjo, kad greitai į minėtas maudymosi vietas bus atvežtos seniūnijos darbininkų padarytos persirengimo kabinos iš nedegių medžiagų. Narteikiuose, prie Mūšos, stovėjusią medinę kabiną kažin kokie nevidonai supleškino. Išgirdusi, kad ir tupykla likusi be durų, seniūno pavaduotoja R. Liberienė patikino, kad bus įdėtos naujos.
Joniškėlio miesto seniūnas Donatas Dilys sakė, kad joniškėliečiai dažniausiai važiuoja maudytis į Mūšą ir Pušaloto tvenkinį. Per miestą vingiuojanti sausros išvarginta Mažupė tinka nebent antims turkštis.
Tik dvi oficialios maudyklos
Vandenimis neturtingoje Pasvalio rajono savivaldybėje įteisintos tik dvi oficialios maudyklos. Abi Pasvalio miesto teritorijoje, Lėvens upėje – prie parko (0,1677 ha) ir prie Lėvens pagrindinės mokyklos (0,0873 ha). Pasvalio seniūno pavaduotoja Daiva Valotkienė vakar patvirtino, kad abiejų maudyklų vanduo švarus. Nors vandens mėginiai vis dar imami ir iš Šilo ežerėlio (0,2279 ha), tačiau šį vis labiau dumblėjantį vandens telkinį jau senokai aplenkia maudynių mėgėjai.
Savivaldybės administracijos strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Apolonija Lindienė paaiškino, kad oficialiai įteisintos maudyklos turi atitikti nustatytus higienos ir besimaudančiųjų saugumo reikalavimus. Paplūdimiuose privalo būti įrengti tualetai, pastatytos persirengimo kabinos, šiukšliadėžės. Pati maudymosi vieta turi būti patogi ir saugi. Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro internetiniame tinklalapyje www.smlpc.lt galima susipažinti su maudyklų vandens kokybės tyrimų grafiku. Tyrimą privalu pradėti ne anksčiau kaip 10 dienų iki maudymosi sezono pradžios. Maudyklų vandens kokybė reguliariai tikrinama kas dvi savaites.
Vandens kokybė maudyklose turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 92:2018: „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus. Informacija apie maudyklų vandens tyrimų rezultatus kiekvienoje apskrityje atnaujinama iš karto gavus aktualios informacijos iš savivaldybių ar laboratorijų ir skelbiama Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro minėtos interneto svetainės skyrelyje „Maudyklos“.
Pirmieji du vandens mėginiai iš minėtų maudyklų buvo paimti gegužės 22 ir birželio 5 dienomis. Pagal patvirtintą grafiką, per maudymosi sezoną vanduo bus tiriamas dar šešis kartus: birželio 19, liepos 3, 17 ir rugpjūčio 1, 14 ir 28 dienomis.
Mūsų rajono maudyklų ir maudymosi vietų sąrašas buvo patvirtintas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu 2018 m. spalio 25 d. Be minėtų dviejų veikiančių oficialių maudyklų, seniūnai pateikė prižiūrimų maudymosi vietų sąrašą. Dauguma jų įrengtos kadaise buvusiuose smėlio ir žvyro karjeruose. Daujėnų miestelyje esanti maudymosi vieta apima 0,2889 ha plotą, Pajiešmeniuose – 0,2010; Namišiuose – 0,0467; Titkoniuose – 0,0744; Narteikiuose – 0,0476; Norgėluose – 0,0494; Pušalote – 0,1113; Mikoliškyje – 0,0284; Nairiuose – 0,0709; Pumpėnuose – 0,1519 ir Vaškuose – 0,0509 ha.
Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centras šiemet visoje šalyje į stebėsenos sąrašą įtraukė 121 maudyklą.
