Nors užtvankų būklė prasta, tačiau jos nebus griaunamos

Iš visų keturių rajone išlikusių užtvankų Pasvalio yra prasčiausios būklės. Tomos MIKALAJŪNAITĖS nuotrauka iš www.pasvalia.lt

Rugpjūčio pradžioje įvykusi avarija Panevėžio „Ekrano“ marių užtvankoje atgaivino prieš kelerius metus įsiplieskusias diskusijas dėl šių statinių ateities. „Žalieji“ ir jiems prijaučiantieji tvirtino, kad užtvankas reikėtų nugriauti, nes jos trikdo natūralius gamtos procesus ir atneša daugiau žalos nei naudos – trukdo žuvų migracijai. Kita grupė prelegentų manė, kad užtvankos turi tarnauti vystant hidroenergetiką. Lietuvoje priskaičiuojama apie 1 400 užtvankų ir iš jų tik apie 90 naudojamos elektros energijai išgauti.

Mūsų rajone nėra nė vienos mažosios hidroelektrinės, o užtvankos viso labo tik keturios. Dvi iš jų – Pasvalyje ir Švobiškyje ant Lėvens ir Mūšos upių – kadaise tarnavo vandens malūnų ratams sukti. Pasvalio malūno istorija išsamiai nušviesta šių metų pirmajame krašto istorijos ir kultūros žurnale „Šiaurietiški atsivėrimai“ bei virtualioje krašto kultūros paveldo svetainėje www.pasvalia.lt 

Tuo tarpu Pajiešmenių ir Smilgių tvenkiniai atsirado 1972 ir 1975 m. patvenkus Jiešmens ir Orijos upelius. Tvenkinių vanduo reikalingas balansui laukuose palaikyti, o sovietiniais laikais per sausrą – juos ir drėkindavo. Dar viena visiems žinoma tvenkinių paskirtis – kilus gaisrui, ugniagesiai gelbėtojai vandenį naudoja ugniai malšinti. 

Savivaldybės administracijos vietinio ūkio ir plėtros skyriaus vedėjas Vaidotas Kuodis sakė, kad visos keturios minėtos užtvankos yra valstybės nuosavybė ir pagal panaudos sutartis jas prižiūri Savivaldybė. Kiekvieną pavasarį ir rudenį techninės apžiūros komisija apžiūri užtvankas ir pagal nustatytus hidrotechninių įrenginių kriterijus įvertina jų būklę. 

Pašnekovas paaiškino, kad Pajiešmenių ir Smilgių užtvankos yra su šachtine vandens pralaida, o Pasvalio ir Švobiškio akmenų, betono užtvankos, kur kadaise vanduo suko malūnų ratus, – slenkstinės. Jei pirmųjų dviejų užtvankų būklė yra normali, tai abiejų slenkstinių – prasta. Ypač – Pasvalio užtvankos. Prieš ketverius metus buvo nušvitusi viltis, kad ją pavyks suremontuoti valstybės lėšomis. Savivaldybės administracijos strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Apolonija Lindienė priminė, kad 2018 m. Klaipėdoje įsikūrusi Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su Savivaldybe sudarė dešimties metų panaudos sutartį. Žuvininkystės tarnyba įsipareigojo rekonstruotoje Pasvalio užtvankoje įrengti žuvų pralaidą – žuvitakį. Nuo sutarties pasirašymo prabėgo ketveri metai, tačiau jokių užtvankos remonto ir pertvarkymo požymių pasvaliečiai taip ir neišvydo. Šių metų pradžioje Savivaldybė gavo raštą iš Žuvininkystės tarnybos, kuriuo paprašė nutraukti panaudos sutartį. Paaiškinta, kad Žemės ūkio ministerija, kuriai priklauso minėta tarnyba, taip ir „nesurado“ lėšų žuvitakiui įrengti. Vienintelė paguoda, kad per tą laikotarpį sugebėta parengti užtvankos pertvarkymo projektą ir gautas statybos leidimas. Balandžio pabaigoje posėdžiavusiai Savivaldybės tarybai nieko kito nebeliko, kaip tik patenkinti Žuvininkystės tarnybos prašymą ir įpareigoti administracijos direktorių nutraukti panaudos sutartį. 

Pinigai skirti tik griovimo darbams finansuoti 

Vietinio ūkio ir plėtros skyriaus vadovas V. Kuodis minėjo, kad domėtasi galimybėmis užtvankų remontui gauti pinigų iš Žemės ūkio ministerijos ir Europos Sąjungos fondų. Deja, iki šiol tokių vilčių nėra. Tuo tarpu vien Savivaldybės biudžetui tokie darbai būtų nepakeliama našta. 

Reaguodama į iš įvairių šalies savivaldybių gaunamus pranešimus kritinę daugelio užtvankų būklę, Aplinkos ministerija šią savaitę paskelbė, kad savivaldybėms skirs 1,5 milijono eurų grėsmę keliančioms užtvankoms griauti. 

„Skirtas finansavimas yra viena iš Aplinkos ministerijos numatytų priemonių, kuriomis siekiama upes grąžinti į jų natūralias vagas, atkurti jose prarastus ruožus žuvų populiacijoms stiprinti ir savaiminę ekosistemų reguliaciją“, – teigia ministras Simonas Gentvilas. 

V. Kuodis ir A. Lindienė patikino, kad mūsų rajono Savivaldybė neketina teikti paraiškos, nors abi slenkstinės užtvankos yra prastos būklės. Abu Savivaldybės tarnautojai sakė, kad visi keturi vandens telkiniai ir jų pakrantės seniai tapusios rekreacinėmis poilsio zonomis ir yra neatskiriama kraštovaizdžio dalis. „Švelniai tariant, būtume nesuprasti, jei sumanytume griauti užtvankas“, – šyptelėjo V. Kuodis. 

Tokios pat nuomonės Savivaldybės tarybos narys Gediminas Andrašūnas. Jis pats asmeniškai ir visa Pajiešmenių bendruomenė pasistengė, kad tvenkinys ir jo prieigos taptų jaukia poilsio vieta, kurią pamėgo ir iš svetur atvažiavę žmonės. Pajiešmenių bendruomenė išsinuomojusi vandens telkinį, nusipirkus bilietą jame galima ne tik žvejoti, bet ir smagiai leisti laiką irstantis valtimi ar minant vandens dviratį. Prie tvenkinio įrengtas pliažas. Čia vyksta įvairūs renginiai. „Negaliu komentuoti, kaip panaudojami kiti tvenkiniai, tačiau sumanymas griauti Pajiešmenių užtvanką būtų didelė kvailystė“, – įsitikinęs G. Andrašūnas.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.