Kalbėjo apie Europos saugumą

Bibliotekoje su pasvaliečiais bendravo Europos Komisijos atstovybės
Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius. Dainiaus VAREIKOS
nuotraukos.

„Jei manęs paprašytų vienu žodžiu nusakyti, kas yra Europos Sąjunga, tai būtų žodis „laisvė“. Tai yra tai, ko aš niekada už jokius pinigus nenorėčiau atiduoti, parduoti ir ginčiau iki galo. Laisvė mąstyti, burtis, kalbėti, kritikuoti, laisvė nesutikti – visa tai, ko buvome netekę ir kas dabar stiprina mūsų valstybę bei visuomenę. Leidžia būti savimi, atsiskleisti ir kurti“, – knygos „Žmonės, kurie saugo Europą“ įžangoje rašo Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius. Jis ir vienas minėtos knygos herojus, Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliosios grupės posto vyr. inspektorius Dovydas Mazaliauskas, su pasvaliečiais susitiko Mariaus Katiliškio viešojoje bibliotekoje. 

Kalbėdamas apie Europos saugumą, EK atstovybės mūsų šalyje vadovas A. Pranckevičius akcentavo, kad tai nėra vien tik karinė problema. Svečias kalbėjo apie kibernetinį, informacinį, socialinį saugumą. Pastarasis ypač aktualus Lietuvoje, nes išlieka didžiulis atotrūkis tarp dideles ir mažas pajamas gaunančių šalies gyventojų. 

A.Pranckevičius priminė susirinkusiesiems, kad Europos Sąjunga (ES) susikūrė iš didelio noro užkirsti kelią karams. Anot svečio, ES „tėvais kūrėjais“ galima vadinti Jungtinės Karalystės ministrą pirmininką Vinstoną Čerčilį, Prancūzijos užsienio reikalų ministrą Roberą Šumaną, šios šalies vyriausybės patarėją politikos ir ekonomikos klausimais Žaną Monė, Vokietijos federalinį kanclerį Konradą Adenauerį ir kitus įtakingus senojo žemyno šalių glaudesnio bendradarbiavimo šalininkus.

Vieningos, taikios, klestinčios Europos kūrėjų viltys išsipildė – jau daugiau kaip 70 metų ES šalys tarpusavyje nekariavo, o atrodę nesutaikomi priešai Prancūzija ir Vokietija tapo partnerėmis. 

Tačiau tai toli gražu nereiškia, kad ES kelias yra rožėmis klotas. Atsakydamas į klausimą apie nacionalistinių ir populistinių jėgų stiprėjimą, A. Pranckevičius išskyrė dvi, jo nuomone, svarbiausias šio reiškinio priežastis. Pirmoji didelė populizmo banga Europos šalyse plūstelėjo per 2008 m. pabaigoje – 2009 m. pradžioje prasidėjusią ekonominę krizę. Dėl visų užgriuvusių bėdų pradėta kaltinti ES ekonominę politiką. Nacionalistinės partijos ir radikalai savo politinius raumenis ypač užsiaugino per 2015 m. Europą sudrebinusią migrantų krizę. Turtingiausias ES šalis, pirmiausia Vokietiją, užtvindė karo pabėgėliai iš pilietinio karo kamuojamos Sirijos ir šia skraiste prisidengę ekonominiai migrantai iš kitų valstybių. Euroskeptikai baiminasi, kad iš musulmoniškų šalių plūstantys migrantai klibina Europos vertybinius pamatus. EK atstovybės vadovas susirinkusius pasvaliečius tikino, kad tokie nuogąstavimai yra perdėti. „Pavyzdžiui, Londono meras Sadiqas Khanas, nors yra musulmonas, tačiau jo vadovavimo stilius yra liberalus“, – aiškino A. Pranckevičius. 

Susitikimas su svečiais vyko prieš Europos Parlamento rinkimus. Jų rezultatai byloja, kad euroskeptiškos ir kraštutinės dešiniosios partijos, nors ir sustiprino savo pozicijas 715 vietų parlamente, tačiau nesulaukė tokio didelio rinkėjų pasitikėjimo, kaip buvo prognozuota. 

Komentuodamas Jungtinėje Karalystėje tvyrantį politinį chaosą dėl „Brexito“, A. Pranckevičius neatmetė antrojo referendumo galimybės. „Didžiausia „Brexito“ pamoka visiems aukšto rango politikams – reikia būti itin atsakingiems priimant svarbius sprendimus. Sukelti visuomenėje sumaištį labai lengva, tačiau iš jos išbristi labai sunku“, – tvirtino EK atstovybės Lietuvoje vadovas. Anot A. Pranckevičiaus, vienas iš vieningos Europos architektų V. Čerčilis turbūt karste vartosi, matydamas tai, kas dabar vyksta jo gimtojoje šalyje. O pats europietiškiausias anglas, svečio nuomone, yra literatūros klasikas Viljamas Šekspyras (1564–1616 m.), kurio dramų veiksmas vyksta įvairiose Europos šalyse. 

Tuo tarpu Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliosios grupės posto vyr. inspektoriaus Dovydo Mazaliausko pasakojimas apie muitininko darbo šiokiadienius veikiau buvo panašus į smagią televizijos šou laidą. Jaunasis pareigūnas atsinešė krepšį daiktų – termosą, skysčių buteliukų, įvairių flakonų, gesintuvą, kuriuose kontrabandininkai slepia narkotikus, cigaretes. 

„Puikiai suprantu, kad žmonės jaudinasi vien todėl, kad turi reikalų su pareigūnu. Aš tikrai nežiūriu į kiekvieną žmogų kaip į potencialų kontrabandininką ar nusikaltėlį. Bandau sušvelninti situaciją, pajuokauti, nuimti įtampą. Bet jeigu tai neveikia ir žmogus nenusiramina, tenka pasirausti giliau“ , – kalbėjo charizmatiškasis muitininkas. Jis šypsodamasis prisipažino, kad Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje viena sulaikyta kontrabandą gabenusi moteris gundė „susitarti“, o kitas nelegaliu verslu užsiimantis asmuo siūlė 13 tūkst. eurų kyšį. Muitininkas pademonstravo, kaip elgiasi tokiais atvejais – šių eilučių autoriui mikliai uždėjo antrankius ir užlaužė rankas.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.