„Komanda man tapo tarsi šeima“

Justina Strelčiūnienė Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ komandos vadybininke dirba jau ketvirtas mėnuo. Aidos DULKIENĖS nuotrauka

Taip tvirtina Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ vyrų krepšinio komandos vadybininkė Justina Strelčiūnienė. Tai, kad šie ištarti žodžiai nėra formalus lojalumo gestas savo darbdaviams, akivaizdžiai byloja spindinčios pašnekovės akys ir guvus balso tembras. Su Justina kalbėjomės po praėjusį šeštadienį vykusių Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ ir Alytaus „Dzūkijos“ rungtynių, kurias pirmą kartą šį sezoną po pratęsimo laimėjo mūsų krepšininkai. Tad ir emocinis pokalbio fonas, be abejo, buvo puikus. „Penkios papildomos minutės, atrodo, prilygo kone dvidešimčiai“, – šypsodamasi tarė Justina, kuomet prisėdome ištuštėjusioje „Pieno žvaigždžių“ arenos tribūnoje. Komandos vadybininkei po rungtynių nebuvo kada ilgai džiaugtis sunkiai iškovota pergale – jai skubiai reikėjo parengti spaudos konferencijos vietą. Tai vienas iš daugelio krepšinio sirgaliams nematomų darbų, kuris priklauso mūsų pašnekovei. 

Justina prisipažino, kad jos požiūris į populiariausią Lietuvoje sporto šaką pasikeitė nuo praėjusių metų spalio pradžios, kuomet tapo „Pieno žvaigždžių“ komandos vadybininke. Iki tol ją, kaip ir daugelį tautiečių, daugiausia domindavo tik Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės pasirodymai Europos, Pasaulio čempionatuose bei Olimpinėse žaidynėse. „O dabar namuose žiūrėdama televizorių visuomet įjungiu krepšinio rungtynes transliuojantį kanalą“, – tvirtino pašnekovė. Tačiau televizija nenustelbia pasvalietės pomėgio knygoms, pradedant romanais, baigiant dokumentinėmis žymių žmonių apybraižomis. 

Iš Žeimelio kilusią, jau devintus metus Pasvalyje gyvenančią, balandžio viduryje 29-ąjį gimtadienį švęsiančią jauną moterį sudomino spalio pradžioje „Darbe“ pasirodęs skelbimas apie siūlomą „Pieno žvaigždžių“ krepšinio komandos vadybininkės darbą. Juolab kad skelbime surašytus reikalavimus ji atitiko: moka anglų kalbą, turi vairuotojo pažymėjimą ir nuosavą mašiną, puikiai gaudosi kompiuterinio raštingumo labirintuose, be to, yra komunikabili ir reikli sau. Paskambinusi klubo direktoriui Arūnui Burkevičiui Justina susitarė dėl pokalbio. 

Po pašnekesio su komandos vadovu „Pieno žvaigždžių“ treneriai surengė anglų kalbos žinių lygio testą – reikėjo raštu išversti tekstą ir, žinoma, parodyti šnekamosios kalbos įgūdžius. Anglų kalbos Justina mokėsi Žeimelio vidurinėje mokykloje ir Šiaulių valstybinėje kolegijoje, kurioje baigė įmonių ir įstaigų administravimo studijas. Bendraudama su komandoje rungtyniaujančiais užsieniečiais, ji netruko „perkąsti“ visus su krepšiniu susijusius angliškus terminus, kurių anksčiau nežinojo. Be anglų kalbos Justina taip pat laisvai kalba rusiškai, nes mama kilusi iš Rusijos Federacijos Čiuvašijos Respublikos. 

Pasakodama apie naują darbą, „Pieno žvaigždžių“ ekipos vadybininkė minėjo, kad nemažą laiko dalį tenka praleisti prie kompiuterio, pildant ataskaitas, įsakymus, prašymus ir kitus įvairiausio pobūdžio dokumentus. Vos ne pusė jų – anglų kalba. Dabar Justina užsiima komandoje žaidžiančių užsieniečių darbo vizų tvarkymo reikalais. Eilinė diena tradiciškai prasideda pusę dešimtos ryto nuo darbų aptarimo prie kavos puoduko kartu su komandos direktoriumi ir treneriais. 

Tačiau yra ir kita vadybininkės darbo pusė, kurioje ypač praverčia bendravimo įgūdžiai bei sugebėjimai. Justina tapo komandos vadybininke, kuomet vyko „Pieno žvaigždžių“ legionierių kaita. Jai iš karto teko vykti į oro uostą pasitikti naujų žaidėjų. Visi komandos krepšininkai turi Justinos telefono numerį ir į ją, esant reikalui, gali kreiptis įvairiausiais buitiniais, techniniais reikalais. Pavyzdžiui, krepšininkai teiravosi, kur galima Pasvalyje nusipirkti karšto šokolado, įsigyti vieną ar kitą reikalingą daiktą, skaniai papietauti. Pasvalietei taip pat teko pamokyti porą užsieniečių, kaip įjungti skalbiamąsias mašinas. „Jie man atsiuntė nuotraukas ir smulkias buitines problemas kaip mat išsprendėme“, – šyptelėjo prisiminusi „Pieno žvaigždžių“ vadybininkė.

Nuo darbo pradžios vadybininkė praleido tik vienerias „Pieno žvaigždžių“ rungtynes, kuomet neseniai uostamiestyje mūsų krepšininkai įveikė „Neptūną“. Ir tai tik dėl buitinių priežasčių, nes komanda į uostamiestį vyko mačo išvakarėse. Ji, kaip visateisė komandos narė, vilkėdama „Pieno žvaigždžių“ simbolika papuoštais treningais, turi teisę per varžybas sėdėti prie komandos ir kartu su treneriais bei žaidėjais tuo pačiu autobusu vykti į rungtynes. Pasvalietė jau spėjo įsitikinti, kokie aršūs gali būti kai kurių komandų vadinamieji fanai, kuomet jų elgesys peržengia elementariausias padorumo ribas. Vadybininkė tikino, kad jai smagiausia ir jaukiausia stebėti rungtynes namuose – „Pieno žvaigždžių“ arenoje.

Justinos fotografuoti ir filmuoti rungtynių siužetai naudojami socialinių tinklų – feisbuko, instagramo – komandos paskyrose.

Kalbėdama apie komandos tradicijas, Justina minėjo, kad visuomet simboliškai švenčiami žaidėjų gimtadieniai. Sukaktuvininkas tra- (Atkelta iš 1 p.) diciškai atsineša tortą ir po treniruotės pavaišina komandos draugus, trenerius bei personalą – direktorių, gydytoją, vadybininkę. Paskutinis šią malonią misiją atliko „Pieno žvaigždžių“ kapitonas Gytis Sirutavičius. Patyrusiam žaidėjui sausio 12 d. sukako 36-eri. Pašnekovė pasidžiaugė, kad su visais komandos nariais, nors jie ir skirtingų charakterių bei temperamento, puikiai sutaria. Šmaikštumu bene labiausiai pasižymi Tomas Lekūnas, kurio taiklūs pokštavimai, anot Justinos, visus pralinksmina. 198 cm ūgio krašto puolėją komandos draugai vadina „Big Tomas“ (Didelis Tomas), nes 15 cm žemesniam įžaidėjui Tomui Galeckui prigijo „Small Tomas“ (Mažasis Tomas) kreipinys. 

Nauja veikla paskatino du mažamečius vaikus – dvejų metukų Majų ir šešerių metų Meidą – auginančią pasvalietę pačiai labiau „susidraugauti“ su kūno kultūra ir sportu. Ją dažniau galima išvysti treniruoklių salėje ir baseine. „O nuo baudų linijos į krepšį pataikau kas trečią kamuolį“, – šypsodamasi sako Justina. 

Ketvirtą mėnesį „Pieno žvaigždžių“ komandos vadybininke dirbanti pasvalietė tvirtino, kad nauja patirtis pranoko jos lūkesčius. „Darbas nenuobodus, nes įdomu nuolat bendrauti su įvairiais žmonėmis. Galiu drąsiai pasakyti – jaučiamės kaip darni šeima. Be to, per rungtynes patiriama visa puokštė emocijų. Norėtųsi, kad jos būtų tik teigiamos, o žaidėjai džiugintų solidžiu žaidimu ir, žinoma, pergalėmis“, – pakiliai nusiteikusi kalbėjo Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ komandos vadybininkė Justina Strelčiūnienė. 

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.