Bauskės baseino vizitinė kortelė – tvarka ir švara

Bauskės sporto mokyklos direktorė Biruta Grantina daug pastangų įdėjo, kad mieste atsirastų baseinas. Aidos DULKIENĖS nuotrauka

Sporto mokyklos baseinas yra vieta, kur Pasvalyje dažniausiai galima išgirsti latvių kalbą. Mūsų kaimynai latviai iš Bauskės miesto ir rajono yra vieni didžiausių maudynių mėgėjų, ypač savaitgaliais. Tiesa, latviškais numeriais pažymėtų transporto priemonių prie Sporto mokyklos esančioje mašinų stovėjimo aikštelėje šiemet gal kiek mažiau pastebima, nes sausio mėnesį lankytojams duris atvėrė Bauskės baseinas. Pasvalio sporto mokyklos direktorė Eugenija Butrimienė pripažino, kad žmonių srautas iš broliškos šalies kiek sumažėjęs, tačiau nuolatiniai klientai ir toliau renkasi Pasvalio baseiną.

Lankydamiesi Bauskėje ir rengdami reportažus Latvijos valstybės 100-mečio proga, be abejo, negalėjome neužsukti į naująjį baseiną ir palyginti jį su mūsiškiu.

Pastatė be Europos Sąjungos paramos

Ilgai Bauskės gyventojų lauktas baseinas iškilo netoli turgavietės. Jau iš tolo ant pilko pastato matyti užrašas „Bauskas peldbaseins“. Kaip ir Pasvalyje, baseinas priklauso Sporto mokyklai. Kadangi susitikimas buvo iš anksto sutartas, vestibiulyje prie rūbinės mus pasitiko Sporto mokyklos direktorė Biruta Grantina ir klientų aptarnavimo centro vadovė Sigita Plata. Abi pašnekovės turi lietuviškų šaknų – jų mamos lietuvės.

„Iškilminga atidarymo ceremonija vyko šiemet sausio 23 d., per mano anūko gimtadienį. Kitą dieną pirmieji baseiną jau galėjo išbandyti vaikai, o visiems lankytojams durys buvo atvertos sausio 29 dieną“, – pradėjo pokalbį Bauskės sporto mokyklos vadovė B. Grantina.

Ji užsiminė apie ilgokas baseino statybos istorijos peripetijas, nes reikėjo užsitikrinti vietos politikų pritarimą ir, svarbiausia, surasti finansavimo šaltinius. Viena iš aktyviausių Bauskės baseino iniciatorių buvo ir mūsų pašnekovė B. Grantina. Labiausiai nustebino tai, kad modernų baseiną latviai sugebėjo pasistatyti be Europos Sąjungos fondų paramos. Mūsų kaimynams jis kainavo 3 mln. 137 tūkst. eurų. Iš Bauskės biudžeto buvo skirta 1,5 mln. eurų ir per 1,6 mln. Eur pavyko gauti kreditų lengvatinėmis sąlygomis. Per beveik dvejus metus baseiną pastatė Rygoje registruota bendrovė „Abora“.

Atitinka tarptautinius standartus

Pagrindinis keturių plaukimo takų Bauskės baseinas yra 25 metrų ilgio. Jame galima ir nardyti, nes pusė baseino yra 1 m 80 cm gylio, o kita pusė – 1 m 35 cm. Pagal pirminį projektą visas baseinas turėjo būti 1 m 35 cm gylio. Primename, kad tokio gylio yra mūsų baseinas. Direktorei B. Grantinai pavyko įtikinti rajono vadovybę, kad baseinas turi atitikti Tarptautinės vandens sporto federacijos (FINA) reikalavimus. „Dabar mūsų baseine galima rengti plaukimo varžybas“, – džiaugėsi savo pastangų rezultatais Sporto mokyklos vadovė.

Šalia pagrindinio baseino įrengtas mažesnis, kuris skirtas vaikams. Šio baseino ilgis – 10 metrų, o gylis siekia nuo 60 iki 90 centimetrų. Vandens temperatūra – 30 laipsnių, trimis laipsniais aukštesnė nei pagrindiniame baseine. Neužmiršti ir pirčių mėgėjai. Jie gali kaitintis saunoje, turkiškoje, rusiškoje ir infraraudonųjų spindulių pirtyse. O labiausiai tinkama vieta pasilepinti vandens procedūromis, kaip ir mūsų baseine, yra sūkurinė vonia.

Per baseino atidarymo ceremoniją pasirodė sinchroninio plaukimo sportininkės iš Šiaulių, vėliau buvo surengtos mokyklų plaukimo varžybos. Atidarius baseiną, plaukimas papildė Sporto mokyklos siūlomų sporto šakų sąrašą. Pašnekovė minėjo, kad sudarytos šešios jaunųjų plaukikų grupės, su kuriomis dirba du treneriai. Spalio pradžioje atidaryta ir jau didelio populiarumo sulaukė plaukimo aerobikos grupė. Taip pat planuojama steigti besimokančiųjų plaukti ir norinčiųjų tobulinti plaukimo įgūdžius grupes.

Iš viso naujajame baseine sukurta 17 darbo vietų. B. Grantina tikino, kad konkursas į jas buvo didelis.

Dirba visomis dienomis

Bauskės baseinas pirmuosius lankytojus pasitinka anksti – darbo dienomis nuo 6 valandos. Prieš kelerius metus ir mūsų baseine būdavo galima pliuškentis nuo ankstyvo ryto. Tačiau tokio darbo grafiko atsisakyta dėl to, kad darbo dieną baseine pradėdavo vos keli žmonės. Tuo tarpu Bauskės baseino darbuotojos tikino, kad rytinės maudynės gana populiarios. Šeštadieniais ir sekmadieniais bei švenčių dienomis baseinas atveria duris nuo 8 val. 30 min. Visomis dienomis maudynėmis galima mėgautis iki dešimtos vakaro.

Darbo dienomis nuo pusę devintos ryto iki penktos vakaro baseiną užplūsta mokiniai ir vaikų darželių auklėtiniai. Kaip ir pas mus, jiems maudynių laikas surikiuotos pagal iš anksto sudarytą grafiką. Baseinu naudojasi visų šešių Bauskės rajonui priklausančių savivaldybių mokiniai. Rajone veikia 16 mokyklų, kuriose mokosi per 3 tūkst. 700 moksleivių.

Sporto mokyklos direktorė B. Grantina minėjo, kad per dieną baseine maudosi daugiau kaip 300 vaikų. Moksleiviams skiriami du plaukimo baseino takai, kiti du lieka suaugusiesiems. Tiesa, dieną jų būna nedaug. Didžiausio lankytojų antplūdžio sulaukiama vakarais ir, žinoma, savaitgaliais. Visos keturios pirtys veikia nuo 17 val.

Naujasis Bauskės baseinas vasarą dirbo iki liepos 9 d., o naująjį sezoną pradėjo rugsėjo 7-ąją. Baseino paslaugų kainos beveik nesiskiria nuo mūsiškių. Pavyzdžiui, pirmadieniais suaugusiems viena valanda maudynių be pirčių kainuoja 3,20 Eur (su pirtimis – 3,70 Eur), antradieniais– penktadieniais – 4,10 Eur (4,70 Eur), o savaitgaliais ir švenčių dienomis kaina vienoda – 6 Eur. Su visu kainoraščiu galima susipažinti atsivertus interneto svetainę www.bauska.lv/lv/peldbaseins

Į baseiną – tik su maudymosi kepuraitėmis Direktorė B. Grantina, klientų aptarnavimo centro vadovė Sigita Plata ir kiti kalbinti darbuotojai pasakodami apie baseiną nuolat akcentavo griežtus higienos reikalavimus. Bene svarbiausias iš jų – į baseiną ir pirtis nepateksi be maudymosi kepuraitės. Išimtys daromos tik plikagalviams arba trumpus, iki pusės centimetro ilgio plaukus turintiems asmenims. „O jums jau reikėtų kepuraitės“, – žvilgtelėjusi į „Darbo“ žurnalisto retėjančius plaukus tarė direktorė. Jei išsiblaškę lankytojai maudymosi kepuraites pamiršta namuose, jas galima išsinuomoti registratūroje. Sporto mokyklos vadovė pripažino, kad tokia tvarka iš pradžių sukėlė didelę pasipiktinimo audrą. Gyventojų skundai pasiekė net Savivaldybę. Kritikai kaip pavyzdį minėdavo gana liberalią Pasvalio sporto mokyklos baseino tvarką. „Esu buvusi Pasvalio baseine. Nepasakyčiau, kad malonu plaukioti, kuomet prieš akis pamatai plūduriuojantį plauką“, – sakė S. Plata. Tačiau Bauskės baseino administracija nenusileido ir lankytojai pamažu įprato laikytis griežtų taisyklių. Prieš įžengiant į baseiną taip pat privalu pereiti dezinfekcinę vonelę. Direktorė prisiminė, kad vienas lietuvis norėjo patekti į baseiną su daržo darbams tinkamomis basutėmis. Ji taip pat piktinosi nevalyvais vyrais, kurie, vos atidarius baseiną, lipo į vandenį su, maudytis netinkamais, liaudiškai tariant, „šeiminiais triusikais“. Dabar tokių atvejų, anot B. Grantinos, nebepasitaiko.

Prieš atvykstant į Bauskę teko girdėti, kad į baseiną merginos, moterys įleidžiamos neva tik su vientisais maudymosi kostiumėliais. Nusišypsojusi direktorė B. Grantina paaiškino, kad ši taisyklė taikoma tik moksleivėms. Pirmiausia dėl to, kad vaikinukai mažiau akis blizgintų į paneles ir visą dėmesį skirtų plaukimo pamokai.

Kaip dar vieną Bauskės baseino privalumą prieš mūsiškį direktorė įvardino vandens kokybę. Ji aiškino, kad dezinfekcijai naudojama mažiau chloro nei Pasvalio baseine. Manau, kad tai tiesa, nes po pokalbio teko išbandyti Bauskės baseiną. Jausmas toks, lyg plauktum natūraliu vandeniu. Po maudynių nusišluosčius, rankšluostis neskleidė chloro kvapo.

Dėl Bauskės ir Pasvalio baseinų vandens kokybės specialistai gal ir pasiginčytų, tačiau kaimynai turi įsirengę kur kas erdvesnes persirengimo patalpas, kuriose yra talpesnės spintelės. Jos atrakinamos ir užrakinamos prie užrakto priglaudus gautą apyrankę.

„Visas baseino personalas žiūri, kad būtų švara bei tvarka ir jokių nuolaidų nesirengiame daryti. Mes labai vertiname ir saugome tai, kas sukurta“, – šiuos žodžius Sporto mokyklos direktorė B. Grantina tarė tokiu tonu, kad toliau nebekilo noro tęsti diskusiją šiuo reikalu.

Tačiau Pasvalio baseinas yra kur kas erdvesnis, o ir suderintų spalvų gama sukuria didesnį jaukumo pojūtį. Žinoma, tai subjektyvi nuomonė. Nemažas mūsų baseino pliusas – veikianti kavinė. Tuo tarpu Bauskės baseino vestibiulyje stovi tik gaiviųjų gėrimų automatas.

B. Grantina minėjo, kad į baseiną atvyksta lietuvių iš Biržų, Pakruojo, Joniškio rajonų. „Žinau, kad iš Pasvalio ir Saločių miestelio lankėsi“, – sakė direktorė. Tačiau nenutrūko latvių srautas ir į mūsų baseiną. Jį renkasi mėgstantys liberalesnę tvarką ir, kaip viena darbuotoja taikliai pastebėjo, – moterys, kurios nenori pažįstamiems demonstruoti Holivudo gražuolių standartų neatitinkančių figūrų.

Nostalgiški prisiminimai apie Pasvalį

Bauskės sporto mokyklos direktorė B. Grantina su nostalgija prisiminė sovietiniais laikais užsimezgusią tvirtą draugystę su Pasvalio sporto mokykla, kuomet jai vadovavo Arvydas Daugis. „Jūsų mieste labai populiarus buvo rankinis. Turėjome ir mes Bauskės baseino vizitinė kortelė – tvarka ir švara rankininkų komandų. Rengdavome rankinio turnyrus, o Pasvalio parko nameliuose stovyklaudavo jaunieji Bauskės sportininkai“, – pasakojo pašnekovė.

Dabar iš aštuonių Bauskės sporto mokykloje kultivuojamų sporto šakų populiariausia yra lengvoji atletika. Mūsų kaimynai didžiuojasi šiuolaikiniu stadionu, tad jauniesiems lengvaatlečiams sudarytos puikios sąlygos ugdyti meistriškumą. Šalia stadiono dabar statoma nauja sporto salė.

Direktorė minėjo, kad jos vadovaujama Bauskės sporto mokykla bendradarbiauja su Panevėžio kūno kultūros ir sporto centru bei Marijampolės sporto mokykla, taip pat palaiko ryšius su Pakruojo, Joniškio, Šiaulių, Biržų sporto mokyklomis.

Neužmiršo lietuvių kalbos

Su B. Grantina bendravome rusų kalba, tačiau pašnekovė retkarčiais įterpdavo po vieną kitą lietuvišką sakinį. Bauskės sporto mokyklos vadovės mama – lietuvė iš Švenčionių krašto. Būdama 19-kos metų ji 1932 metais atvyko į Latviją uždarbiauti, o po kiek laiko ištekėjo už latvio. Mišri sutuoktinių pora susilaukė trijų vaikų, tačiau šeimoje buvo bendraujama tik latviškai. „Prieš karą lietuviai vykdavo į kur kas turtingesnę Latviją dirbti pas ūkininkus ir dabar Bauskės mieste bei rajone gyvena nemažai jų palikuonių – dauguma jų veiklūs ir energingi“, – aiškino B. Grantina.

B. Grantina pasakojo, kad lietuvių kalbos ji pramoko, kuomet 1956 m. į Latviją persikėlė mamos brolio šeima su dviem mažais vaikais. „Labai greitai iš jų išmokome daug lietuviškų žodžių. Geriausiai bendrauti lietuviškai sekėsi mano vyresniajam broliui“, – pasakojo direktorė. Šyptelėjusi ji prisiminė, kad sovietiniais laikais lietuvių kalbos prireikdavo, kuomet važinėdavo į Panevėžį pirkti dešrų. Nors laikai pasikeitė, tačiau šis įprotis liko, tad ir toliau dažnai važinėja į Aukštaitijos sostinę apsipirkti.

„Anksčiau geriau kalbėjau lietuviškai. Stengiuosi nepamiršti savo mamos gimtosios kalbos, nes Lietuvoje daug giminaičių gyvena“, – atsisveikindama lietuviškai tarė Bauskės sporto mokyklos direktorė Biruta Grantina.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *