Ir vėl paskubėjo…

Raubonių kaimo žmonės išgyvena neramias dienas. Visai netoli šios gražios gyvenvietės, vos už 120 metrų nuo artimiausios sodybos, žemės ūkio bendrovė „Kiemeliai“ ketina statyti tris dideles karvides, kuriose tilps 3 tūkst. galvijų. Savo nerimą rauboniečiai išsakė ir susitikime su Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos rengėjais, bet abejoja, ar į jų pastabas bus atsižvelgta. Todėl jie nutarė savo nuogąstavimus išsakyti ir Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, Aplinkos ministerijai, Seimo nariui Antanui Matului, mūsų rajono Savivaldybės administracijos vadovams.

Bijo smarvės ir triukšmo

„Raubonių kaimo bendruomenė, atstovaudama šio kaimo gyventojų interesams, nepritaria žemės ūkio bendrovės „Kiemeliai“ Raubonių padalinio veiklos išplėtimo (3000 vietų melžiamoms karvėms) poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai. Nepritaria dėl netinkamai parinktos statybos vietos. Karvidžių statyboms numatyti sklypai yra per arti gyvenvietės. Iki gyvenvietės ribos – mažiau nei 50 metrų, o iki artimiausio gyvenamojo namo sklypo ribos – 120 metrų, iki gyvenvietės centro – 500 metrų. Pagal LR Vyriausybės nutarimo „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 73 punktą sanitarinių apsaugos zonų dydžiai, laikant 1200 ir daugiau galvijų, yra 500 metrų. Veiklos organizatorius (ŽŪB „Kiemeliai“) ir Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas (UAB „Ekometrija“) sumažino planuojamo karvidžių komplekso sanitarinę apsaugos zoną iki planuojamos ūkinės veiklos sklypo ribų. Tačiau ūkinės veiklos išplėtimas, trijų naujų karvidžių statyba ir įrengimas turės didelę riziką žmonių sveikatai, ypač žmonėms, sergantiems kvėpavimo takų, alerginėmis ligomis. Į aplinkos orą kvapas sklis iš karvių tvartų, taip pat iš skysto mėšlo laikymo lagūnų. Šiose lagūnose mėšlas bus kaupiamas pusę metų, o po to išlaistomas laukuose. Planuojama, kad per metus minėtame galvijų ūkyje susikaups apie 92 tūkst. tonų skysto mėšlo. Ypač didelė oro tarša gresia tuštinant skysto mėšlo lagūnas. Jas planuojama uždengti plaukiojančia danga (smulkintais šiaudais – iki 30 cm storio sluoksniu), tad esant stipriam vėjui, skystis banguos, o šiaudai bus supučiami į vieną lagūnos kraštą. Ataskaitoje nėra tyrimo apie oro taršą tokiais atvejais. Lagūnose per pusmetį susidarysiantis skysto mėšlo tūris – apie 48 tūkst. kub. m. Tokiam kiekiui išvežti prireiks 2000 sunkvežimių, skaičiuojant, kad vienas jų veža 24 tonas. Ataskaitoje pasigedome tyrimo, koks transporto srautas ir oro tarša bus tomis dienomis, kai tuštins skysto mėšlo lagūnas. Taip pat neatliktas tyrimas, per kiek laiko bus išvežamas toks kiekis susikaupusio skysto mėšlo. Gyventojų manymu, sunkusis transportas, aptarnaujantis gyvulininkystės kompleksą, tuštinant skysto mėšlo lagūnas, ruošiant pašarus ir šiaudus, viršys reglamentuojamo ribinio triukšmo vertes (65 dBA dienos metu).

Atkreipiame dėmesį, kad Pasvalio rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane nurodyta, jog Raubonių kaimas patenka į rekreacijos ir turizmo, gamtos ir kultūros plėtojimo kategorijas. Kasmet didėjant turistų srautui, Raubonių kaimo teritorijoje kuriasi juos aptarnaujančios įmonės. Šiandien čia veikia Raubonių parkas, kavinė, kaimo turizmo sodyba „Tatulos vingiai“, kultūros paveldo objektas Raubonių malūnas su vilnų karšykla-verpykla. Dėl sklisiančių blogų kvapų šie objektai prarastų savo patrauklumą. Mūsų kaimas yra geroje strateginėje vietoje, todėl jame niekada nebuvo tuščių gyvenamųjų namų. Tačiau dėl numatomų karvidžių statybų ir planuojamo ūkinės veiklos išplėtimo, situacija gali pasikeisti – dėl sklindančio nemalonaus kvapo ir oro užterštumo įsigyti sodybą Raubonyse niekas nebenorės, tad parduoti namus čia bus daug sunkiau.

Nepritariame ŽŪB „Kiemeliai“ Raubonių padalinio išplėtimo (3000 vietų melžiamoms karvėms) ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitai bei karvidžių statyboms numatytuose sklypuose Raubonių kaime“, – rašoma Raubonių kaimo bendruomenės kreipimesi į minėtas institucijas, kurį pasirašė 135 sodiečiai.

Ramino, jog užuos ne visi…

Anot rauboniečių, konkrečių atsakymų jie neišgirdo ir susitikime su Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV) ataskaitos rengėjų atstovais.

Bendruomenės žmonėms pasidomėjus, kodėl planuojami tvartai nestatomi toliau nuo gyvenvietės, sulaukta paaiškinimo, jog, „tokią pastatų lokalizaciją pateikė užsakovai“, taip pat, kad tvartai bus statomi užsakovų valdomoje teritorijoje. Be to, akcentuota, jog kalbama ne apie naują fermą, o apie jau esamą, kuri rekonstruojama taip, kad būtų šiuolaikiška, modernizuota ir sutvarkyta.

Rauboniečiai patikino, jog jie nėra nusistatę prieš fermos išplėtimą, prieštarauja tik dėl to, kad nuo jos iki gyvenvietės bus pernelyg mažas atstumas. O vertintojai ir vėl pakartojo, jog tokio klausimo iš viso nėra PVSV ataskaitoje, nes pastatų lokalizacija buvo parinkta pagal užsakovo turimą laisvą plotą.

Raubonių kaimo sodiečiai teigė, jog ir dabar jaučia nuo bendrovės tvartų sklindančius kvapus.

PVSV organizatoriaus atstovas teigė, jog iš mėšlidės ir siloso tranšėjos buvo paimti mėginiai kvapo koncentracijai nustatyti ir „sumodeliuota kvapo koncentracijos sklaida“. Taip pat, jog kvapo sklaidos modeliavimo rezultatai rodo, kad kvapas yra, tačiau už ŽŪB „Kiemeliai“ teritorijos ribų Higienos normos reglamentuojamų dydžių – 8 europiniai kvapo vienetai kubiniame metre (8 OUE/ m3 ) – jis neviršija. Keistai nuskambėjo ir vertintojų paaiškinimas, kad esant minėtai kvapo koncentracijai (8 OUE/ m3 ), 50 proc. asmenų tą kvapą jaučia, o 50 proc. – nejaučia…

Rauboniečius stebino ir PVSV ataskaitoje nurodyti transporto intensyvumo skaičiai: neva per dieną į objekto teritoriją įvažiuoja ir iš jos išvažiuoja vienas pienvežis, viena dvi sunkiasvorės mašinos ir penki lengvieji darbuotojų automobiliai, „Fermų darbuotojai gyvena netoli esančiame Raubonių kaime, todėl praktiškai važinėja dviračiais ar ateina į darbą ir išeina namo pėsčiomis“, – teigiama ataskaitoje. „Kažin kiek krovininių automobilių per dieną važiuos, kai iš lagūnų kas pusmetį reikės išvežti beveik 50 tūkst. kub. m skysto mėšlo ir išlaistyti jį laukuose?“ – susirūpinę svarstė Raubonių kaimo žmonės.

Tačiau būsimų karvidžių Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos rengėjai padarė išvadą, jog „reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai dėl planuojamos ūkinės veiklos nebus…“

Ankstesnius raštus atšaukė….

O parlamentaras Antanas Matulas labiausiai stebėjosi, kad rajono Savivaldybės administracija nepasimokė iš ankstesnių klaidų, kai, tarkim, teko atšaukti Savivaldybės architekto išduotą leidimą Mikoliškio paukštyno mėšlidžių statybai. Irgi dėl panašių priežasčių: mėšlides buvo ketinama statyti per arti gyvenamųjų pastatų, rekreacijos objektų.

Jog neįsigilino į situaciją ir ruošdamas dokumentus padarė klaidą, pripažino rajono vyriausiasis ekologas Algimutis Balčiūnaitis. Jo parengtus dokumentus – 2018 metų balandžio 6 d. raštą „Dėl poveikio aplinkai vertinimo“ ir birželio 21 d. raštą „Dėl atrankos išvados“ – pasirašė Savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Užuotas. Juose rašoma, jog Savivaldybės administracija Atrankos informacijai bei išvadai dėl ŽŪB „Kiemeliai“ Raubonių padalinio veiklos išplėtimo poveikio aplinkai vertinimo pritaria ir pastabų neturi…

Paraginus Seimo nariui ir atsižvelgiant į Raubonių kaimo bendruomenės žmonių prašymą, rajono Savivaldybės administracijos direktorius spalio 1 dieną abu minėtus ankstesnius savo pasirašytus raštus atšaukė.

Parlamentaras taip pat kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro vadovą bei Aplinkos ministrą prašydamas įsigilinti į Raubonių bendruomenės žmonių nuogąstavimus dėl būsimų statybų neatitikimo gamtosauginiams reikalavimams ir skubos tvarka koreguoti pavaldžių institucijų duotus suderinimus, kad nebūtų pažeisti teisės aktai ir nenukentėtų gyventojų sveikata. Kaip klostysis situacija toliau – savo skaitytojus informuosime „Darbe“.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *