Per pusšimtį gimimų registruota užsienyje

Jau daugiau kaip metai, kai registruojant civilinės būklės aktus, vadovaujamasi nuo 2017 metų sausio įsigaliojusiais naujais arba pakeistais teisės aktais: Civilinės būklės aktų registravimo įstatymu, Civilinės būklės aktų registravimo, Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklėmis. Apie tai, kaip pasikeitus minėtiems teisės aktams, keitėsi darbo pobūdis Savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje ir kaip Civilinės būklės aktų statistika atspindi mūsų rajono gyvenimą, kalbamės su skyriaus vedėja Rita Sipavičiene.

Liudijimai nebeišduodami

– Kokios naujovės skyriaus veikloje pačios ryškiausios?

– Pasikeitimas, kurį pirmiausia pastebėjo gyventojai, turbūt yra tai, kad atsisakyta Civilinės būklės aktų įrašų liudijimų blankų, todėl nebeišduodami gimimo, santuokos, mirties ir ištuokos liudijimai. Tiesa, jei žmogus pageidauja, jam išduodame civilinės būklės akto įrašą liudijantį išrašą. Metrikacijos paslaugų informacinė sistema (MEPIS) dabar yra susieta su elektronine sveikatos paslaugų sistema (e.sveikata), todėl mes galime medicininius mirties liudijimus gauti tiesiogiai internetu ir įregistruoti mirties akto įrašą. Šių elektroninių sistemų susiejimas mirusiųjų artimiesiems palengvino dokumentų tvarkymą, nors sistemų darbas ilgokai strigo. Be to, ir šiandien dar ne visos sveikatos priežiūros įstaigos naudojasi e.sveikatos sistema, tad išliko ir ankstesnysis mirčių registravimo būdas, kai dėl mirties įregistravimo mirusiojo artimieji į mūsų skyrių kreipiasi, pateikdami „popierinį“ medicininį mirties liudijimą.

Pasikeitimai LR Civiliniame kodekse įpareigojo notarus ne vėliau kaip kitą darbo dieną po pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo patvirtinimo dienos šį pareiškimą elektroninių ryšių priemonėmis atsiųsti notaro buvimo vietos Civilinės metrikacijos įstaigai. Dėl šio pasikeitimo mūsų skyrius nesklandumų neturėjo, tad klientus galėjome aptarnauti laiku ir kokybiškai. Pasikeitė ir Civilinio kodekso nuostata dėl Civilinės metrikacijos įstaigų bendradarbiavimo su teismais santuokos nutraukimo, tėvystės ar motinystės nustatymo arba nuginčijimo, įvaikinimo klausimais. Teismo sprendimus Civilinės metrikacijos skyrius pradėjo gauti per elektroninę dokumentų pateikimo sistemą e.teismas, per DVS e.siunta, nors dalis dokumentų vis dar atkeliauja ir senuoju būdu, t. y. paštu. Teismo sprendimus vykdome vos juos gavę, savo iniciatyva, todėl gyventojams minėtais klausimais kreiptis į Civilinės metrikacijos skyrių nebėra būtinybės.

Jauniausia mama – penkiolikmetė

– Gyventojų rajone kasmet mažėja, turbūt mažiau įregistruota ir gimimų?

– Pernai mūsų Civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruoti 225 vaikų gimimai – 57-iais mažiau negu 2016 metais. Tačiau būtina akcentuoti, jog nuo pernai metų sausio įsigalioję Civilinės būklės aktų registravimą reguliuojančių įstatymų pasikeitimai tėvams suteikė teisę vaiko gimimą registruoti ne pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, o pasirinktoje metrikacijos įstaigoje. Tokia nuostata įregistruotų gimimų skaičiaus sumažėjimui galėjo turėti nemažą įtaką. Juk visi žinome, kad nemažai jaunų žmonių, deklaravusių gyvenamąją vietą Pasvalio rajone, iš tikrųjų gyvena ir dirba didesniuose miestuose, ten gimdo bei registruoja savo atžalas. Suprantama, įtakos turi ir jaunų žmonių emigracija. Vadovaujantis naujomis Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos piliečiai civilinės metrikacijos įstaigai privalo pranešti apie užsienio valstybėse jiems registruotus ir patvirtintus Civilinės būklės aktus. Pastebime, kad užsienyje gimusių vaikų registruoti atvykstantys mūsų tautiečiai jau yra įsitvirtinę svečiose šalyse – ten turi gyvenamąjį būstą, darbą, stabilias pajamas. Jų atžalos ten lanko darželius, mokyklas.

Užsienio valstybėse pasaulį išvydusių Lietuvos piliečių vaikų gimimų mūsų skyriuje pernai buvo apskaityta 53. Iš Jungtinės Karalystės – 34, Norvegijos – 8, Airijos – 6, Ukrainos – 2, Ispanijos, Vokietijos, Prancūzijos – po vieną.

Pagal vaikų gimimo seką pernai šeimose daugiausia gimė pirmųjų – 111 – ir antrųjų – 80 – vaikų. Trečią vaiką gimdė – 31 moteris, ketvirtas vaikas atėjo į 13 šeimų, 6 moterys pagimdė penktą, viena – šeštą, viena – septintą vaiką, viena – vienuoliktą, o viena – net keturioliktą atžalą. Jauniausia mama tapo penkiolikmetė, vyriausia – 49-erių metų moteris. Jauniausiu tėvu tapo 19-metis, vyriausiu – 52-ejų vyriškis. 141 kūdikis gimė tėvams esant santuokoje, tėvystė pripažinta 71 naujagimiui, vienišų motinų buvo 13, gimdė viena nepilnametė. Įregistruotos dvi dvynukų (visi berniukai) poros. Tėvystė nustatyta aštuoniems ankstesniais metais gimusiems vaikams, o septyniems tėvystė nuginčyta teisme. Vienas vaikas buvo įvaikintas.

– Kokius vardus tėveliai dažniausiai parenka savo atžaloms?

– Populiariausi berniukų vardai pernai metais buvo: Gabrielius (suteiktas 9-iems kūdikiams), Jonas (7), Nojus (6), Arnas (5), Jokūbas, Domas, Tajus, Matas (4), Adas, Kajus, Joris, Benas (3). Turėjom ir retesnių vardų: Atas, Vijus, Rėjus, Matijus, Timūras, Audrys, Denisas, Dilanas, Leonardas, Hubertas, Ūkas.

Populiariausi mergaičių vardai: Luknė, Gustė (suteikti 5-ioms mažylėms), Smiltė, Amelija, Austėja, Rugilė (3), Lėja, Elija, Emilija, Ema, Emilė, Luka, Saulėja, Rusnė, Elinga, Adrijana, Kornelija, Eva, Liepa, Urtė, Goda (2). Retesni vardai: Nerlita, Amina, Glorija, Melanija, Laya, Frėja, Iglė, Dženita, Radvilė, Karina, Meilutė, Aramėja, Mėta, Naomi, Katlėja.

Tuokiasi piliakalniuose ir dvaruose

– Ar keitėsi santuokų ir ištuokų santykis?

– Įdomu, jog ir 2016, ir 2017 metų santuokų bei ištuokų įregistravom lygiai tiek pat. Tiek pernai, tiek užpernai susituokė 137, išsituokė 55 poros.

Pernai į apskaitą buvo įtrauktos 53 bažnytinės santuokos (2016 m. – 57). Užsienio valstybėse sudarytų santuokų skaičius panašus jau keleri metai: 2017 m. į apskaitą jų įtraukta devynios (2016 m. – irgi devynios, 2014 ir 2015 – po dešimtį). Mūsų kraštiečių poros tuokėsi Ukrainoje, Moldovoje, Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Latvijoje ir net Turkmėnijoje. Dažniau Lietuvos pilietės tekėjo už užsieniečių vyrų (4 atvejai) nei Lietuvos vyrai vedė užsienio pilietės (2 atvejai). Devynis kartus buvo surengtos išvažiuojamosios santuokos jaunavedžių pasirinktose vietose – Balsių malūne, Margių ir Raubonių kaimo turizmo sodybose, Migonių ir Ąžuolpamūšės piliakalniuose, Pasvalio parke, Joniškėlio dvare.

Pateikus teismo nutartį dėl santuokinio amžiaus sumažinimo, įregistruota viena nepilnamečių santuoka. Jauniausia nuotaka – šešiolikmetė, jauniausias jaunavedys – 20-metis. Vyriausia nuotaka buvo sulaukusi 68-erių, vyriausias jaunavedys – 72-ejų metų. Trys tos pačios poros tuokėsi antrą kartą.

Dauguma pernai ištekėjusių moterų pasirinko savo vyro pavardę su tradicine lietuviška priesaga -ienė, -uvienė. Savo pavardę pasiliko aštuonios moterys, o keturiolika rinkosi vyro pavardę, bet šeiminės padėties nenurodančią jos formą – su galūne -ė.

Antrą kartą tuokėsi 25 moterys ir 20 vyrų, trečią kartą – trys moterys ir trys vyrai.

Kaip jau minėjau, pernai įregistruotos 55 ištuokos. Viena jų buvo įtraukta į apskaitą, kai tautiečių pora santuoką nutraukė Turkmėnijoje. Sumažėjo nepilnose šeimose likusių augti vaikų. Vienoje jų liko augti – keturi, vienoje – trys, penkiolikoje šeimų – po du, aštuoniolikoje – po vieną nepilnametį vaiką. Dvidešimt išsituokusių šeimų nepilnamečių vaikų neturėjo.

Dažniausiai skyrėse sutuoktiniai, kartu pragyvenę dešimtį ir daugiau metų – 36 poros. Nerimą kelia tai, kad skiriasi ir visai neseniai susituokusios poros: penkios jų skirtingais keliais pasuko kartu neištvėrę nė dviejų metų, po trejų santuokoje praleistų metų išsiskyrė keturios poros, po ketverių – viena, po penkerių – keturios. Dar septynios poros irgi nesulaukė savo santuokos dešimtmečio.

Viena sutuoktinių pora – 67 ir 68 metų amžiaus senjorai – išsiskyrė po 40-ies bendro gyvenimo metų. Jauniausia išsiskyrusi pora – 23 ir 21 metų amžiaus – santuokoje išbuvo dvejus metus. Sudarytas vienos santuokos anuliavimo įrašas.

Vardą ar pavardę pasikeisti lengviau

– Liūdniausia yra kalbėti apie mirčių statistiką…

– Guodžia nebent tai, kad gyventojų mirtingumas šiek tiek mažėja: pernai įregistruotos 404 mirtys (2016 m. – 416, 2015 m. – 466). Amžinybėn išėjusių moterų ir vyrų buvo po lygiai – po 202. Didžiausias mirtingumas stebimas žmonių, sulaukusių 70 ir daugiau metų, amžiaus grupėje – 334 atvejai. Sulaukę 50–60 metų mirė 44 žmonės (37 vyrai ir 7 moterys). Pernai atsisveikinome su beveik 104 metų sulaukusia ilgaamže senole. Sulaukę 90-ies ir daugiau mirė 13 vyrų ir 43 moterys. Netekome trijų vaikų – dvejų, aštuonerių ir dvylikos metų. Du mirties atvejai įregistruoti užsienio valstybėse – Rusijoje ir Vokietijoje. Dažniausia mirties priežastis – įvairios širdies ir kraujagyslių ligos (237 atvejai arba 58,6 proc. visų mirčių) ir piktybiniai navikai (74 atvejai arba 18,3 proc. visų mirčių).

Penki vyrai ir dvi moterys gyvenimą baigė savižudybe. Dvylikos žmonių netekome dėl nelaimingų atsitikimų – žuvo autoavarijose, paskendo, gyvybę nusinešė gaisras, nelaimė buityje.

– Kokius dar Civilinės metrikacijos skyriaus darbo niuansus reikėtų paminėti?

– Įsigaliojus naujoms Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklėms, iki 16 metų sumažintas privalomasis asmens amžius norint pasikeisti vardą ar pavardę. Tuo visuomenė aktyviai domėjosi, o kai kas minėtais pakeitimais ir pasinaudojo. Pernai net devyniolikai asmenų buvo pakeista pavardė ar vardas, suformuota penkiolika bylų, kuriose surinkti reikalingi dokumentai ir parašytos išvados. O 2016 metais tokio pobūdžio byla buvo tik viena.

Per 2017 metus tarpininkauta 502 gyventojams, pageidavusiems gauti Civilinės būklės aktų įrašų, saugomų Pasvalio ir kitų rajonų Civilinės metrikacijos įstaigų archyvuose, kopijas ar išrašus, liudijančius gimimo, santuokos, ištuokos, mirties įrašus.

Korespondencijos paštu mes gauname ir jos siunčiame vis mažiau, nes, mažinant išlaidas ir administracinę naštą gyventojams, gerinant paslaugų kokybę, didžioji dalis bendradarbiavimo bei keitimosi informacija persikėlė į elektroninę erdvę. Iš 769 išsiųstų dokumentų ir atsakymų į paklausimus apie 90 proc. adresatus pasiekė elektroninėmis ryšio priemonėmis. Tai labai pagreitino gyventojų prašymų nagrinėjimą bei vykdymą, taip pat Gyventojų registro duomenų bazės pildymo procesą.

– Ačiū už pokalbį.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *