Širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto rizikos veiksnių poveikis žmogaus sveikatai

Gydytoja A. Baltušienė matuoja kraujospūdį.

Rugsėjo mėn. Joniškėlyje ir Krinčine vyko paskaitos ir diskusijos, kurias vedė šeimos gydytoja Astra Baltušienė ir visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Ala Markevičienė. Gydytoja A.Baltušienė skaitė paskaitas tema „Širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto rizikos veiksniai, komplikacijos, sveikatos rodiklių supratimas“. A. Markevičienė kalbėjo apie sveiką gyvenseną, jos reikšmę lėtinių neinfekcinių ligų prevencijai, supažindino su Širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto rizikos asmenų sveikatos stiprinimo programa. Buvo kalbama apie sveikos gyvensenos modelį, kuris pirma turi atsirasti žmogaus galvoje ir tik vėliau gali pereiti į konkrečius veiksmus. Taip pat apie mąstymo procesus, apie tai, kad gyvenimo būdą reikėtų keisti palengva, nesukeliant organizmui didelio streso. Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė paaiškino sveikos gyvensenos esmę, kurią sudaro: asmens higiena, žalingų įpročių atsisakymas, sveika mityba, fizinis aktyvumas, streso kontrolė, medicininė priežiūra. Diskusijos metu buvo aptariama tai, jog visų pirma reikia pamilti save, nes sveika gyvensena be meilės sau – liūdnas ir nelaimingas žaidimas. Buvo paliestos maisto kokybės, subalansuotumo bei sveikos mitybos taisyklės, kalbėta apie lėtinių neinfekcinių ligų prevenciją.

Patyrusi šeimos gydytoja A. Baltušienė dalyvius supažindino su sveikatos rodikliais ir jų svarba mūsų sveikatai. Pagal sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rodiklius Lietuva priklauso didelės rizikos zonai. Dėl šių ligų mūsų šalyje kasmet konstatuojama apie 56 procentai visų mirčių. Lietuvos gyventojų mirtingumas nuo koronarinės širdies ligos, insulto – vienas didžiausių Europoje. Neretai miršta darbingo amžiaus energingi žmonės, daugybė susirgusiųjų lieka neįgalūs. Pasak gydytojos A. Baltušienės, širdies ir kraujagyslių ligų kilmė yra daugialypė. Todėl nepakanka nustatyti kurį nors vieną rizikos veiksnį, o būtina išsiaiškinti visus ir juos įvertinti. Kuo daugiau rizikos veiksnių, tuo didesnė tikimybė susirgti. Gydytoja paminėjo, kad vienus rizikos veiksnius galima valdyti, tokius kaip rūkymą, mitybą, stresą, kitus – koreguoti sunku.

Šeimos gydytoja paskaitos dalyviams papasakojo apie kūno masės indeksą, gliukozės kiekį kraujyje, gerąjį ir blogąjį cholesterolį, jų normas bei įtaką aterosklerozės bei kitų lėtinių ligų atsiradimui bei vystymuisi. Plačiai kalbėta apie arterinę hipertenziją, jos rizikos veiksnius. Paaiškinta, kokia padidėjusio, nekoreguojamo kraujospūdžio žala kraujagyslėms, širdžiai, inkstams bei kitiems organams. Diskusijos metu išsiaiškinta, kaip svarbu teisingai vartoti skirtus vaistus bei stengtis kiek įmanoma sveikiau gyventi. Nagrinėtos mažo fizinio aktyvumo, antsvorio, netaisyklingos mitybos, alkoholio vartojimo, rūkymo, nuolatinio streso žalos sveikatai temos, kurių metu pokalbio dalyviai aktyviai diskutavo, dalinosi savo patirtimi.

Po paskaitos gydytoja dalyviams matavo arterinį kraujo spaudimą, paaiškino, kaip taisyklingai jį matuoti namuose. Kas norėjo, galėjo sužinoti savo kūno masės indeksą, idealų svorį.

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė dalyviams palinkėjo kuo labiau rūpintis savo sveikata ir užsiėmimą baigė žodžiais: kieno sveikas kūnas, tas gali iškęsti ir karštį, ir šaltį; kaip ir tas, kieno sveika dvasia, gali pakelti ir pyktį, ir sielvartą, ir džiaugsmą, ir kitus jausmus.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.