Nuvingiavo trečiasis „Vilnos kelias“

Avytę kirpo raubonietė Vaida Balčiūnienė.

Praėjusio šeštadienio popietę Raubonių bendruomenė pakvietė į trečiąjį amatų festivalį „Vilnonės dienos“. Šio puikaus renginio organizatoriams palankumą rodė ir gamtos jėgos: apie vidurdienį liovėsi iš ryto dulksnojęs „grybų lietus“, tad į festivalį sugužėję žmonės galėjo mėgautis malonia prasidedančio rudens šiluma.

Trečius metus iš eilės antrąjį rugsėjo šeštadienį į Raubonis atvykę žmonės galėjo stebėti avies kirpimo, vilnos dažymo, kailių išdirbimo, šlepečių vėlimo procesus, tapti edukacinės programos „Vilnos kelias“ dalyviais, klausytis folkloro ansamblių atliekamų mūsų senolių dainų, sutartinių, nusipirkti vilnonių skarų, pirštinių, kojinių, „Saimetos“ skanėstų ir pasmaguriauti vietos gaspadinių pataisytų gardžių aukštaitiškų virtinių bei troškinio. Tad jaukiame gamtos prieglobstyje šalia čiurlenančios Tatulos ir vieno žymiausių mūsų krašto istorijos paminklo – Raubonių vandens malūno – vilnų karšyklos-verpyklos įvairių atrakcijų buvo į valias.

Kaimo bendruomenės palapinėje Liolita Baranauskienė ir Aldona Jankauskienė siūlė įsigyti suvenyrų su Raubonių simbolika – magnetukų, raktų pakabukų, puodukų ir registravo norinčiuosius pamatyti, kaip veikia vilnų karšyklos-verpyklos mašinos. Besidomintieji šio krašto istorija savo knygų lentynas galėjo papildyti leidiniais „Raubonių istorijos vingiais“, „Raubonys ir rauboniečiai“. Šalia bendruomenės palapinės puikavosi dvi rekordinio dydžio pirštinės, kurios buvo pradėtos megzti prieš metus per antrąjį „Vilnonių dienų“ festivalį ir baigtos per Pasvalio miesto šventę. Rauboniečiai gali didžiuotis, kad didžiulės numegztos pirštinės, kaip ir per Pasvalio miesto šventę nešta įspūdingo ilgio Trispalvė, pateko į Lietuvos rekordų knygą.

Užpernai ir pernai rašydami apie „Vilnones dienas“ bene daugiausia dėmesio skyrėme didelio lankytojų dėmesio sulaukiančiai pažintinei programai „Vilnos kelias“. Jos sumanytojo, vieno iš aktyviausių Raubonių vilnų karšyklos-verpyklos gaivintojų pajiešmeniečio Vaidoto Gikio dėka daugybė lankytojų pamatė ir sužinojo, kaip avies vilna, perėjusi kelias mašinas, virsta siūlais.

Festivalis jau turi nuolatinius dalyvius

Šį kartą pakalbinome kelis nuolatinius ir naujus „Vilnonių dienų“ dalyvius. Pirmiausia stabtelėjome prie palapinės, kurioje akys raibo nuo rankų darbo vilnonių gaminių gausos. Jų savininkės, rokiškietės tautodailininkės Miglanda Aleksejienė ir Jūratė Deksnienė į „Vilnones dienas“ atvyko jau trečią kartą. Viešnios atsivežė vilnonių žieminių ir pirties kepurių, šlepečių, batukų, rankinukų, švarkų ir suknelių. „Su malonumu čia atvykstame, kur mūsų laukia labai šiltas vietos bendruomenės priėmimas. Išgirstame labai gražių komplimentų. Raubonyse užsimezgė naujos pažintys ir draugystė“, – džiaugėsi tautodailininkės. M. Aleksejienė ir J. Deksnienė stengiasi nepraleisti nė vieno su vilna susijusio renginio. „Esame dalyvavę „Pirmosios patalynės“ šventėje Konstantinavoje. Šiandien Obelių miestelyje šurmuliuoja „Obelynė“, tačiau nusprendėme nepraleisti „Vilnonių dienų“ Raubonyse“, – kalbėjo J. Deksnienė.

Visą straipsnį skaitykite 2017-09-14 „Darbe“

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.