Miestietis savo pašaukimą rado atokiame kaime

Vyteniui Janušoniui talkina patyręs kombainininkas, ustukietis Stasys Armonavičius. Vido DULKĖS nuotrauka

Grįžo į senelių sodybą

Visada smagu rašyti apie jaunus darbščius žmones, grįžtančius į savo senelių, tėvų sodybas. Pasiryžęs ūkininkauti ar vystyti kitokį verslą jaunimas suteikia vilties sparčiai tuštėjantiems kaimams ir miesteliams, kad jų pavadinimai dar negreitai bus įrašyti į išnykusiems kaimams atidengiamus paminklinius akmenis ar koplytstulpius. Tokių šviesos spindulėlių galima rasti visose seniūnijose. Vienas iš jų – Pasvalio apylinkių seniūnijos Medinių kaimo jaunasis ūkininkas, 24 metų Vytenis Janušonis. Panevėžyje gimęs ir augęs duonos augintojas sugrįžo į savo senelių ir tėtės gimtinę. Į Medinių kaimą vykome antradienio popietę. Jaunąjį ūkininką sutikome pasėlių lauke, kur nelietingomis dienomis dabar būna visi žemdirbiai.

Šiųmečio derliaus dorojimą Vytenis pradėjo nuo trijų hektarų žirnių lauko. Jame dūzgė senutėlis rusiškas kombainas „Don“, o šalikelėje pirmojo derliaus laukė modernus naujas traktorius „Fendt 312“ su priekaba. Iš traktoriaus kabinos iššokęs žvaliai nusiteikęs jaunasis ūkininkas sakė, kad pirmąją priekabą žirnių veš į Noriuose įsikūrusios UAB „Darius Agro“ saugyklą. „Tai tik pabandymui, nes pagrindinė sutartis dėl 50 tonų žirnių derliaus priėmimo dar balandžio mėnesį sudaryta su „Agrokoncernu“. Žinoma, kainos skiriasi, bet pinigų labai reikia dabar“, – paaiškino Vytenis.

Kol patyrusio kombainininko, ustukiečio Stasio Armonavičiaus vairuojamas „Don“ nesignalizavo, kad jau pilnas bunkeris, pašnekovas mielai sutiko papasakoti apie ūkininkavimo pradžią ir patį ūkį. Vytenis minėjo, kad ūkininku tapo prieš penkerius metus, dar būdamas Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos abiturientu. Pradėjo ne nuo „nulio“, nes jo tėtis, buvęs kariškis Valdis Janušonis jau turėjo paveldė- jęs žemės. Gavęs brandos atestatą, Vytenis nusprendė pirmiausia įgyti profesiją. Praėjusiais metais Vilniaus universitete jis baigė tarptautinio verslo studijas. „Buvau įstojęs ir į Aleksandro Stulginskio universitetą, tačiau ten nepatiko mokytis“, – atviravo pašnekovas. Taip pat nepavyko pasinaudoti Europos Sąjungos parama jauniesiems ūkininkams. Anot Vytenio, programos sąlygos buvo nepriimtinos, nes europinė finansinė parama buvo skirta galvijų ūkiams vystyti. Tačiau tai neatšaldė mieste gimusio jaunuolio ryžto ūkininkauti.

Dabar Vytenio Janušonio vardu registruotas ūkis kartu su nuosava ir nuomojama žeme apima 115 ha: 72 ha apsėti žieminiais kviečiais, 28 ha – žirniais, o likusiame plote žaliuoja pievos. Apie 40 ha žemės driekėsi aplink Mediniuose esančią jo senelių sodybą. Kitoje kelio pusėje matyti mūsų kraštiečio, aeroklubo „Jungtinės Pajuosčio pajėgos“ direktoriaus, lakūno Bronislovo Zaronskio gimtoji sodyba.

Praėjusių metų žiemą Vytenis įstojo į Jaunųjų ūkininkų sąjungą. Kitoms organizacijoms ir susivienijimams nepriklauso. „Nesame stambūs ūkininkai. Ateityje gal iš tikro vertėtų pasidomėti kooperatyvu, įstojimo sąlygomis ir kitais dalykais“, – svarstė pašnekovas, kuomet priminėme, kad rajono ūkininkų kooperatyvas „Šiaurės aruodai“ netoli Talačkonių stato grūdų elevatorių.

Šiemet javapjūtė vėluoja maž- daug dvi savaites. Jei netrukdys lietūs, ūkininkas tikisi neblogo derliaus. „Būtų gerai prikulti maždaug 100 tonų žirnių. Dabar žirnių drėgnumas 16,9 proc., o turi būti 14 proc. Taigi nuo kiekvienos tonos nuskaičiuoja apie dešimt eurų, o nuo dešimties tonų jau susidaro maždaug šimto eurų nuostolis“, – toliau aiškino ūkininkas.

Be abejo, didžiausios viltys dedamos į boluojančių žieminių kviečių laukus. „Norėčiau ne mažiau kaip 6 tonų iš hektaro. Tai, sakyčiau, žemutinė riba, virš kurios galima ramiai jaustis. Pernai byrėjo maždaug apie 6,5 tonos. Tačiau šiandien nenoriu burti, kol kombainas dar neįvažiavęs į kviečių lauką“, – šyptelėjo Vytenis. Jaunasis ūkininkas tęsia jo tėčio pradėtą bendradarbiavimą su skandinaviško kapitalo UAB „Scandagra“, kuris prasidėjo prieš gerą dešimtmetį. Įmonė ne tik superka kviečius iš ūkininko, bet ir tiekia trąšas. Vertingos pagalbos suteikia „Scandagros“ agronomas. V. Janušonis sakė, kad pirmiausia kombainas riedės į maždaug trijų hektarų plotą, kuriame linguoja ankstyvųjų žieminių kviečių „Patras“ ir „Zeppelin“ subrendusios javų varpos. Ūkininkas užsiminė, kad šiųmetis kviečių derlius „Scandagros“ transportu iškeliaus į Rygos jūrų uostą. Šiemet su šia bendrove pasirašyta sutartis dėl 400 tonų kviečių supirkimo ir išvežimo. Senelio sodyboje nėra galimybės sandėliuoti daugiau kaip 30 tonų grū- dų. Šiomis dienomis Medinių kaimo jaunasis ūkininkas laukia dar vienos investicijos – užsakytos mobiliosios grūdų džiovyklos.

Besišnekučiuojant apie turimą techniką, pasigirdo „Don“ signalas, kad kombaino bunkeris jau pilnas žirnių. Vytenis spėjo pasakyti, kad labiausiai didžiuojasi pernai žiemą pagal ūkio modernizavimo programa nusipirktu naujutėlaičiu moderniu 124 AJ traktoriumi „Fendt 312“. „Ši technika nuo „Belaruso“ skiriasi kaip diena nuo nakties“, – šypsodamasis tarė jaunasis Medinių kaimo ūkininkas.

Vaikai neieško sotesnio duonos kąsnio užsienyje

Netrukdydami jaunajam ūkininkui, vėliau pokalbį telefonu pratę- sėme su jo tėčiu, buvusiu aviacijos bazių Pajuostyje ir Zokniuose karininku, ats. kpt. Valdžiu Janušoniu. Greičiausiai sūnus žemdirbio genus paveldėjo iš senelio Petro Janušonio. Jis garsėjo kaip vienas sumaniausių „Ramojaus“ kolūkio traktorininkų. P. Janušonis laukus vagodavo vikšriniu traktoriumi T-74. Jis ir senas ratinis „Belarusas“ 1991-aisiais tapo ūkininkauti pradėjusio Medinių kaimo gyventojo pagrindiniais darbo įrankiais. „Pradėjome nuo šešių hektarų. Tris hektarus gavo tėtis, tiek pat – aš“, – prisiminė V. Janušonis. Įsibė- gėjus nuosavybės atkūrimo procesui, ūkininkauti tinkamos žemės plotas plėtėsi. Prieš trylika metų mirė V. Janušonio mama, o po dvejų metų, 2006-aisiais, amžinybėn išėjo ir tė- tis. Tačiau likusios tuščios gimtosios sodybos nesusigundė parduoti.

Dabar jaunasis ūkininkas Vytenis Janušonis ir jam talkinantis tėtis turi du 1990-ųjų laidos kombainus „Don“, du „Belarusus“ – naujesnį MTZ-9520 ir senutėlį MTZ-80, du vikšrinius DTZ-75 ir didžiuojasi nauju moderniu ratiniu traktoriumi „Fendt 312“.

„Vytenis vis klausinėdavo, kada važiuosime į kaimą. Nuo mažens jį čia traukė“, – toliau pasakojo jaunojo ūkininko tėtis. Jis su žmona Irute džiaugiasi, kad nei sūnus Vytenis, nei metais jaunesnė dukra Rūta, šiemet Vilniaus universitete baigusi Tarptautinę verslo mokyklą, nėra nė karto prasitarę, kad rengiasi kelti sparnus į kurią nors turtingą Vakarų šalį.

Baigiant rengti šią publikaciją, Vytenis Janušonis telefonu pasidžiaugė, kad pirmosios derliaus nuėmimo dienos nuteikia optimistiškai – iš hektaro vidutiniškai prikuliama apie 4 tonas žirnių, o žieminių kviečių – apie 7 tonas.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *