Gyventojai nenori būti ugniagesiais savanoriais

Pastaraisiais metais Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas siekė gerokai praretinti kaimuose ir miesteliuose dirbančių ugniagesių tinklą, o gaisrams gesinti kvietė savanorius. Kai kuriuose šalies rajonuose jau buvo pradėtos mažinti savivaldybių priešgaisrinės apsaugos komandos arba formaliai įregistruojami kaip savanoriai jose dirbantys profesionalai.

Bet praėjusių metų pabaigoje ši reforma pristabdyta. Kaip teigė Lietuvos gaisrinės saugos asociacijos Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų veiklos darbo grupės pirmininkas Laimonas Tubis, atleisti žmonės grįžta į darbą, atkuriamos ugniagesių komandos savivaldybėse. Laimėjo ne tik ugniagesiai, bet ir visuomenė.

Pagal anksčiau Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento parengtą planą, kaimo ugniagesių komandoje vietoj devynių darbuotojų turėjo likti penki. Taip pat savivaldybės buvo raginamos kai kurias komandas iš viso panaikinti. Departamentas planavo iki 2020 metų beveik tūkstančiu sumažinti šioje struktūroje dirbančių ugniagesių. Priežastis aiški: valstybė negali išlaikyti savivaldybių ugniagesių komandų tinklo. Departamento vadovai siūlė išeitį – gaisrų gesinimą patikėti savanoriams. Už darbo valandą, degalus ir kt. jiems būtų mokama apie 6 eurus. Tenka pripažinti, kad prieš tokią pertvarką pasisakė patys ugniagesiai, jos nepalaikė ir dauguma savivaldybių.

Deja, reformos sumanytojai neįvertino dabartinės situacijos. Kaimuose ir miesteliuose liko tik garbaus amžiaus senjorai ir tie, kurie stoviniuoja prie parduotuvių prašinėdami „paskolinti“ centų. Aišku, kam – kad galėtų nusipirkti „bambalį“ alaus, kuriuo gesina degančias „šachtas“. Tokių „gesintojų“ nevilioja nei Darbo biržos, nei ūkininkų pasiūlymai padirbėti. Mažai tikėtina, kad juos sudomins galimybė tapti ugniagesiu savanoriu. Be to, jie tam netinka ir dėl keleto iš būtiniausių reikalavimų – turėti automobilį bei telefoną.

O padoresni darbą dirbti norintys kaimiečiai arba emigravo į užsienį, arba išvyko į didžiuosius šalies miestus, kur didesnės galimybės įsidarbinti.

Dar liko ūkininkai. Bet jiems ir taip rūpesčių bei darbų per akis. Taigi rasti ugniagesių savanorių kaimuose tikrai nelengva.

Tą patį teigia ir Pasvalio rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Saulius Matickas. „Kol kas mūsų rajone yra keturi ugniagesiai savanoriai, galintys atlikti gesinimo darbus. Bet visi jie – mūsų darbuotojai. Jie sutinka vykti gesinti gaisrų laisvu nuo darbo laiku. Be to, jau turime 24 ugniagesius, galinčius vykdyti gaisrų prevencijos veiklą. Nors ir kvietėme rajono gyventojus tapti ugniagesiais savanoriais, ši akcija nebuvo sėkminga. Tokios priemonės, kad kiekviena seniūnija ar bendruomenė deleguotų nustatytą skaičių ugniagesių savanorių. Juk taip būtų pažeistas svarbiausias savanorystės principas“, – svarstė Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas.

Mūsų rajono gyventojai turėtų džiaugtis, kad visose šešiose komandose vis dar pavyksta išsaugoti po devynis ugniagesius. Tad, kilus gaisrui tolesnėje nuo rajono centro ar kitoje nuošalesnėje vietovėje, pirmieji į nelaimės vietą atskubės du tuo metu budėję artimiausios komandos ugniagesiai profesionalai. Jie galbūt likviduos gaisrą prieš atvykstant Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiams, kai liepsna dar neįsisiautėjusi ir ją dar įmanoma nuslopinti“, – aiškino S. Matickas.

Visą straipsnį skaitykite 2017-04-29 „Darbe“

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.