1940 metų gruodžio 25-ąją Joniškėlyje įsteigiama valstybinė viešoji biblioteka. Taigi buvo proga paminėti šios bibliotekos 75-metį. Koncertavo Joniškėlio gimnazistai, kuriems programą paruošti padėjo mokytojos Laimutė Vaitkevičienė ir Jolanta Giedraitienė.
Renginio vedėja Vanda Petrauskienė ir Joniškėlio bibliotekininkė Rima Namikienė smulkiai išnarstė šios bibliotekos istoriją. Žinoma, išsirikiavo sveikintojų eilutė: kolegos, įstaigų bei visuomeninių organizacijų vadovai ir atstovai, politikai, ištikimiausi skaitytojai ir daug kitų bibliotekos gerbėjų.
Nors Joniškėlio biblioteka savo veiklos dešimtmečius skaičiuoja nuo 1940-ųjų pabaigos, tačiau šio krašto žmonės skaitė ir švietėsi gerokai anksčiau. 1865–1901 metais Joniškėlyje gyveno Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, kuri savo bute ėmė mokyti mergaites, neturėjusias sąlygų lankyti mokyklos. Petkevičiai palaikė ryšius su knygnešiais, todėl buvo skaitoma lietuviška spauda – laikraščiai bei knygos.
Bitė artimai bendravo su Joniškėlio krašto žmonėmis. Nemažai čia padėjo ir tėvo, gydytojo Leono Petkevičiaus, biblioteka, kurioje buvo periodinės spaudos, grožinės literatūros, kitų įvairaus turinio knygų…
Joniškėlio bibliotekos oficialų įkūrimą yra prisiminęs pirmasis jos darbuotojas Jonas Paškevičius:
– 1934 metais grįžau iš kariuomenės. Armijoje, perpūtus vėjui, buvau paralyžiuotas. Namo grįžau jau invalidas, todėl negalėjau sunkiai dirbti. 1940-ųjų rugsėjo mėnesį iš Vilniaus gautas įsakymas Joniškėlio valsčiuje įkurti biblioteką. Tuo metu vykdomojo komiteto pirmininku dirbo J. Komas. Jis pradėjo rūpintis bibliotekos įkūrimu.
– Mane paskiria eiti bibliotekininko pareigas. Pirmiausia reikėjo sukomplektuoti knygų fondą. Iš Šiaulių, Biržų tuo metu veikusių bibliotekų atsirenkamos knygos. Daug knygų padovanojo patys žmonės. Būdamas komjaunuolis, palaikiau glaudžius ryšius su jaunimu, kuris ir buvo pagrindinis pagalbininkas, – pasakojo Jonas Paškevičius.
Biblioteka įsikuria virš dabartinės maisto prekių parduotuvės, jai skiriami trys nedideli kambariai. Iš Vilniaus traukiniu buvo atsiųstos lentynos knygoms.
– Arkliu jas parsivežiau iš geležinkelio stoties. Viename kambaryje įsikuria abonementas, buvo trys gražios lentynos, o jose – beveik du tūkstančiai knygų. Jų buvo gauta visokių, todėl knygas atrinkau: gerąsias sudėjau į lentynas, o kitas persiunčiau į archyvą, – toliau prisimena pirmasis Joniškėlio bibliotekininkas. – Žmonės pradėjo naudotis biblioteka, aktyvūs skaitytojai buvo vaikai, tačiau jiems ne visos knygos buvo suprantamos, todėl sakydavo, jog neįdomios. Kitame kambaryje įrengiau skaityklą, kurioje susirinkdavo vaikai. Kartu skaitydavome knygas ir aiškindavomės nesuprantamus dalykus. Likusiame mažajame kambaryje buvo archyvas.
Asta BITINAITĖ
Visą straipsnį skaitykite 2015-12-29 „Darbe“.
