Nenori gyventi nei užsienyje, nei mieste, todėl įsikūrė Mikoliškyje

Miko 10
Prie pavėsinės mikoliškiečiai Ernesta ir Darius Mikšiai su dukromis Vilte ir Goda.

– Dešinėje gražiausia sodyba, – taip Mikoliškyje gatvelės pradžioje sutiktas vyras nurodo, kai stabtelim pasitikslinti, kur gyvena Ernesta ir Darius Mikšiai.

Pas šią jauną šeimą pirmiausia ir atvedė gražiausių rajono sodybų komisijos įvertinimas.

– Darius niekada neatsisako, kai reikia Mikoliškyje bendruomenei padėti, – gyrė bendruomenės pirmininkas Pranas Liniauskas.

– Jeigu lieka laiko, nesunku kokį suoliuką pastatyti, – santūriai prisipažįsta Darius Mikšys.

Tačiau laiko daug ir nelieka. Ernesta Mikšienė važinėja į Panevėžį, kur darželyje dirba auklėtoja. Kartu važiuoja ir antrokė Viltė, ir ketverių metų Goda.

– Taip kasdien automobiliu ir keliauja mūsų moteriška kompanija, – šypsosi Ernesta.

O Darius dirba pagal verslo liudijimą – atlieka išorės ir vidaus statybų apdailos darbus. Neseniai dirbo Šiauliuose, dabar – netoli Panevėžio.

Taigi visa šeima susirenka jau vakare ir savaitgaliais.

– Be to, aš turiu du mėnesius atostogų, – sako Ernesta, kai klausiame, kada suspėja taip gražiai sutvarkyti ir prižiūrėti savo sodybą. – Nieko ypatingo čia pas mus nėra. Tiesa, nuo pavasario veją tenka pjauti kas antrą dieną…

Jaunieji Mikšiai seną apleistą medžiais, krūmais ir aukštaūgėmis obelimis apaugusią sodybą nusipirko prieš ketverius metus. Viskas buvo išrauta ir perstatyta. Liko tik senosios namo sienos. Aštuoniolikos arų sodyboje atsivėrė daug jaukios erdvės. O daržą ir žemaūgių obelaičių sodą užveisė toliau nuo gatvės jau už tvoros.

– Tvarkėmės, kad mums ir vaikams būtų patogu gyventi, ilsėtis. Man mieste nepatinka tas smogas, šurmulys, triukšmas, kamščiai. Mes su Dariumi mikoliškiečiai, tik jo abu tėvukai mirę. Mano ne tik tėvai, bet ir močiutė Mikoliškyje gyvena, yra kas padeda, tarkim, vaikus prižiūrėti. O iki Panevėžio dvidešimt kilometrų, taigi vos penkiolika minučių kelio. Juk dabar daug kas į darbą važinėja, ir dar toliau, – pastebi Ernesta, kai susėdame didelėje jaukioje medžiu kvepiančioje pavėsinėje, kurią sodybos šeimininkai nusižiūrėjo ir užsisakė šį pavasarį Kaune vykusioje parodoje „Ką pasėsi…“

Vis dėlto pradžioje bene didžiausias darbas buvo išrauti medžius, krūmus ir išlyginti nemenką vejos plotą.

Asta BITINAITĖ

Visą straipsnį skaitykite 2015-09-08 „Darbe“.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.