75-eri šviesa paženklinti bibliotekos metai

Oniu 3
Bibliotekininkė Aldona Oniūnienė pristato profesorei Vandai Zaborskaitei skirtą parodą.

 

Kovo pabaigoje 75-metį mininčiai Vaškų bibliotekai buvo suteiktas garbingas profesorės Vandos Zaborskaitės vardas. Apie nueitą kelią, garsiąją kraštietę, bibliotekos dabartį ir ateitį, kalbamės su Vaškų Vandos Zaborskaitės bibliotekos vyriausiąja bibliotekininke Aldona Oniūniene.

Bibliotekos metskaitlis
Jei žmogui septyniasdešimt penkeri metai – senatvė, tai bibliotekai – tik graži branda. Juolab kad Vaškų bibliotekos ištakų reikėtų ieškoti gerokai seniau nei 1939 m., kai buvo oficialiai atidaryta ši įstaiga. Lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu miestelyje buvo slapta mokyklėlė, kurioje daraktorius mokė vietos vaikus skaityti ir rašyti. O juk kur mokykla – ten ir knygos. Tos pačios, kurias į Vaškus savo terbose, rizikuodami gyvybe, gabeno Bielinis, Gumbelevičius, Povilionis ir kiti knygnešiai. Miestelyje ir aplinkiniuose kaimuose buvo ne viena slėptuvė, kurioje buvo slepiamas iš Prūsijos atgabentas brangus krovinys.
Tarpukary Vaškuose veikė nemažai, po kelis šimtus knygų turinčių, bibliotekėlių: Simono Daukanto, jaunalietuvių, angelaičių, jaunųjų ūkininkų, žydų. 1938 metais miestelį pasiekia džiugi žinia: švietimo ministras, mūsų kraštietis Juozas Tonkūnas pasirašo įsakymą, kuriuo paveda nuo 1939 m. sausio 1 d. Vaškuose įsteigti valstybinę viešąją biblioteką.
Ši įsikuria Marijos Bičiūtės name. Iš trečio tų metų ketvirčio statistinės ataskaitos sužinome, kad biblioteka turi 47 skaitytojus, kurie per tris mėnesius naujojoje įstaigoje apsilankė daugiau nei 400 kartų.
Lietuvos valstybė stiprėja. Kraštas pamažu atsigauna po I Pasaulinio karo negandų. Žmonės kupini vilčių ir svajonių. Biblioteka tampa neatsiejama mažo Šiaurės Lietuvos miestelio gyvenimo dalimi. Čia užsuks moksleiviai, užbėgs atostogoms grįžę gimnazistai, naujienų ieškos vietos inteligentai.
Tik šiai idilei nebus lemta tęstis ilgai. Pirmoji sovietų okupacija sugriaus ne tik daugelio lietuvių, tačiau ir bibliotekų gyvenimą. Bus masiškai išimamos (kartais net viešai deginamos) katalikiškos, patriotiškos, istorinės knygos. Jas keis beverčiai propagan diniai leidiniai. Okupantai labai gerai supras, kad tautą galima palaužti tik nukirtus šaknis, o knygos – tai ta šaknų dalis, per kurias teka tautinės savimonės syvai…
Okupaciją keis okupacija. Nacių laikais situacija šiek tiek sušvelnės.
„Vaškų Viešoji valstybinė Biblioteka yra pačiame miestelio centre. Bibliotekai patalpos geros. Prie bibliotekos veikia ir skaitykla. (…) Šiuo metu biblioteka pertvarkoma: knygos sudedamos ir paskirstomos pagal jų dydį ir turinį, pertvarkoma kartoteka. Bibliotekoje rasta 1659 knygos. Iš viso matyti, kad bibliotekos vedėjas šį darbą mėgsta ir su noru jį dirba“, – taip biblioteką apibūdina 1942 m. kovo mėnesį ją aplankęs Biržų apskrities pradžios mokyklų inspektorius G. Samsonas.
1942 metų pradžioje, tuomečio Pasvalio valstybinės viešosios bibliotekos vedėjo Albino Vaitkaus (būsimo Mariaus Katiliškio) iniciatyva Vaškuose vyko literatūros vakaras, kuriame savo kūrybą skaitė poetas Bernardas Brazdžionis ir literatas, tuometis bibliotekos vedėjas Julius Šimkevičius.

Viktoras STANISLOVAITIS

Visą straipsnį skaitykite 2015-04-16 „Darbe“.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.