Iki tikro bendruomeniškumo tenka nueiti ilgą kelią

1 (1)
Pajiešmenių pučiamųjų orkestras Dainų šventėje Vingio parke.

 

Pajiešmeniuose apsigyvenęs olandas Cornelis Jacob Meijer pats pasisiūlė savo traktoriuku nušienauti paplūdimio pievas ir tai daro visą vasarą be jokio atlygio. Toks pavyzdys kitus taip pat skatina prisidėti prie savo kaimo puoselėjimo, savo bendruomenės veiklos gyvinimo. Nors Pajiešmeniuose tai tik vienas iš daugelio teigiamų bendruomeniškumo pavyzdžių. Čia bendruomenė nėra vien formalus darinys, įregistruotas daugiau nei prieš dešimtmetį, nėra vien standartinis pavardžių sąrašas. Pajiešmenių bendruomenė nesusikūrė tuščioje vietoje ir nepradėjo savo veiklos nuo nieko. Be to, ši bendruomenė stengiasi telkti visus pajiešmeniečius, kitur gyvenančius kraštiečius ir jų veiklą paremiančius bičiulius.,

Visada stengėsi išsaugoti istorinį paveldą

Su Pajiešmeniais ir jų istorija tiesiog suaugęs Gediminas Andra- šūnas sako, kad kaimo bent jau ryškesnės kultūros pradžia galėtume laikyti fon Ropo dvarą ir parką. O dvarų gyvenimas paprastai apipintas įvairiais pasakojimais, laikui bėgant, virstančiais legendomis. Išlikęs seno pajiešmeniečio Jono Vitolio prisiminimas, kaip jis, sergantis vaikas, pakliuvo pas dvarininkus, kurie davė vaistų ir patarimų. Tačiau labiausiai visam gyvenimui įstrigo žvilgantis dvaro parketas. Arba pasakojama, kad dvarininkas darbininkams liepęs pridėti pinigų dar dviems poroms naginių ir taip skatino vaikščioti ne tiesiai per parką, o aplinkui. Tokiu būdu stengtasi parką saugoti nuo kasdienio mindžiojimo… Pagyvino gyvenimą ano meto nepriklausomoje Lietuvoje per Pajiešmenius nutiestas siaurasis geležinkelis. Siauruko stotis irgi buvo savotiškas kaimo gyvenimo centras… Jau sovietmečiu, kiek tuo metu buvo įmanoma, senąsias tradicijas tęsė ir puoselėjo sumanus ir kultūringas ūkio vadovas Julius Savickas. Čia įdarbino puikų sodininką Povilą Girnių, kuris po karo slapstėsi nuo sovietinio persekiojimo. O sodininkystės pradžia irgi daug gilesnė – Šilkarskių sodai Juodžionyse… Parką ir kaimo aplinką prižiūrėjo išsilavinęs plataus mąstymo apželdintojas Edmundas Deveikis. Dirbo tyliai, nuoširdžiai, tarsi nematomas. Gal ir todėl, kad buvęs tremtinys. Iš tremties jis yra palikęs nemenką pluoštą prisiminimų. Kai sovietmečiu daug kur dvaro ir parko teritorijose buvo pristatyta fermų, dirbtuvių, sandėlių ar kitaip jie buvo niokojami, Pajiešmeniuose pagal to meto galimybes istorinį paveldą stengtasi išsaugoti. Beje, netgi buvo pastatyti du dvaro stilistiką atitinkantys fontanai. Taip sovietmečiu šio dvaro ansamblį papildė baroko stiliaus fontanai! Vėliau prie kultūros namų buvo pastatytas trečias fontanas, irgi su skulptūra. Tik dabar pajiešmeniečiai pasvajoja, kad visi šie fontanai veiktų. Suteikė anuomet gyvybės ir darė savotišką įtaką Vilniaus universiteto studentai, kurių šimtai kiekvieną rudenį Naradavos soduose skindavo obuolius ir gyvendavo Pajiešmeniuose.

Asta BITINAITĖ

Visą straipsnį skaitykite 2015-03-10 „Darbe“.

Pasvalio krašto „deimančiukų“ apdovanojimų ceremonija vyks kovo 11 d., trečiadienį, 18 val. Pasvalio kultūros centre.

 

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *