Kaimo gyventojams kanalizacijos dar teks palaukti

Viso ekrano užfiksavimas 2015.02.03 080847

Nors mūsų šalis jau seniai yra viena iš vaakrietiškos civilizacijos valstybių, dar nemažai žmonių joje gyvena be centrinės kanalizacijos. Pagal Lietuvos statistikos departamento gyventojų ir būstų surašymo duomenis sudarytame Lietuvos kanalizacijos žemėlapyje matyti, kad kai kuriuose šalies regionuose gyventojai neskuba jungtis prie centrinės sistemos ir nuotekas tvarko individualiai, Nors, kaip teigia aplinkosaugininkai, įsirengdami vietines kanalizacijas, žmonės pridaro gan daug klaidų, dėl kurių vėliau kenčia ne tik jie patys, bet ir aplinka.
Minėtame žemėlapyje matyti, jog blogiausia situacija yra Šalčininkų, kur kanalizacija naudojasi 64,2 proc. gyventojų, taip pat Alytaus (64,8 proc.), Lazdijų (65,6 proc.), Molėtų (67,8 proc.) ir Pakruojo (69,7 proc.) rajonuose. Plačiausiai kanalizacijos sistema išvystyta Klaipėdos ir Visagino miestuose (99,8 proc.), Panevėžyje (99,5 proc.), Alytuje (99,3 proc.), Kaune (98,9 proc.). Taigi galima teigti, jog daugiausia kanalizacija naudojasi didmiesčių arba miestų, išsiplėtusių per pastarąjį pusšimtį metų, gyventojai. O kaimiečiams tenka ieškoti alternatyvų. Problemų kyla ne tik dėl to, kad daugelyje kaimo vietovių kanalizacijos nėra. Net jei centrinė nuotekų tvarkymo sistema ir sukurta, prisijungti prie jos ne visi nori, nes dar daug kam atrodo, kad tai – pernelyg brangu: gerokai pigiau ar paprasčiau jiems nuotekas tvarkyti individualiai.
Pasvalio rajone centrine kanalizacija naudojasi 75,9 proc. gyventojų. Tad situacija lyg ir nėra labai bloga. Bet UAB „Pasvalio vandenys“ direktorius Algimantas Mataitis mano, jog žemėlapyje nurodytais duomenimis aklai tikėti neverta. „Neblogiems mūsų rajono rezultatams daugiausia įtakos turi tai, kad beveik visi Pasvalio gyventojai gali naudotis centralizuota kanalizacijos sistema. Tuo tarpu Pakruojyje, kiek teko girdėti, dar tik ruošiamasi šį tikslą įgyvendinti. O jei pasidairytume tik po kaimo vietoves, manau, kad mūsų situacija nėra žymiai geresnė nei kaimynų pakruojiečių. Šiuo metu bendrovė „Pasvalio vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį miestui ir 45 rajono gyvenvietėms. Tačiau tenka pripažinti, kad iš jų dar maždaug 20 neturi nei centrinės kanalizacijos, nei nuotekų valymo įrengimų. Tikimės, jog gavus iš Europos Sąjungos fondų paramą, per kelerius artimiausius metus šią problemą pavyks išspręsti“, – kalbėjo A. Mataitis.

Edvardas BALČIŪNAS

Visą straipsnį skaitykite 2015-02-03 „Darbe“.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.