„Rudens sambaryje“ – metų derlius ir laikas atsikvėpti

Aidos GARASTAITĖS nuotr.

Rugsėjo 16 dieną, šeštadienį, Pasvalio Smegduobių parke, – antroji ūkio ir derliaus šventė „Rudens sambaris“. Šįmet joje – dar daugiau natūralumo ir tikrumo.

Rudens sambario idėją Pasvalio kultūros centro komanda sugalvojo, arba tiksliau, prisiminė (juk nauja – tai pamiršta sena), kai trečiasis rugsėjo savaitgalis liko tuščias, miesto šventę perkėlus į Jonines. Nesinorėjo tų dienų palikti likimo valiai. O kaip tik tuo metu visoje šalyje, taipgi ir Pasvalyje, vyksta ir etnokultūrinė akcija „Visa Lietuva šoka“. Be to, šiltas rugsėjis – vaisingas, spalvingas metas, kai traukte traukia susiburti, atšvęsti praėjusią vasarą. Taip lietuviai darydavo nuo seno.

Neretai apgailestaujame, jog praradome tarpusavio artumą, tapome svetimi vienas kitam. Kad kasdien nebedainuojame taip, kaip mūsų proseneliai – dirbdami ar prie stalo. „Rudens sambaris“ kviečia visa tai susigrąžinti. Juk esame tokie patys žmonės, tiesa? Tad dainos ir tarpusavio šiluma niekur nedingo… Šviežių gėrybių derlius, gyva muzika ir jaukiai nuteikiantis rudeniškas oras visa grąžina į savo vietas. 

Šviežias derlius kermošiuje ir amatų kiemelis 

„Rudens sambario“ autentika ir derliumi rūpinasi Lietuvos ūkininkų sąjungos Pasvalio skyrius bei kiti bendraminčiai – Pasvalio ir aplinkinių kraštų ūkininkai, medžiotojai, aludariai. Organizatoriai pamažu grynina renginio idėją ir grįžta prie tikrųjų tradicijos šaknų – kuo natūraliau, tikriau, pasvalietiškiau. Kermošiuje – naminiai maisto gaminiai, naujojo derliaus gėrybės: sūriai, obuoliai, daržovės, augalai… Šalia žolę rupšnos Brigitos ir Rolando Indrišiūnų šeimos avelės. Nemokamai pajodinėti galės tiek vaikai, tiek suaugę – ganysis ponis ir žirgas. Pasvalys – molio kraštas, tad susitiksite ir su „Puodžių karaliumi“ Mindaugu Turolevičiumi. Vasarą Pasvalyje įteikęs regalijas pirmajam „Alaus karaliui“, keramikas iš Šiaulių rajono panoro čia grįžti, papasakoti apie archajišką, bent tūkstantmetį skaičiuojančią baltišką raugo keramiką ir surengti puodininkystės dirbtuves. 

Ruoškite daržoves ir jurginus

 Užderėjo didelis pomidoras, neįprastos formos cukinija, milžinas moliūgas? Nuo 12 iki 14 val. visi kviečiami į organizatorių palapinę atnešti savojo derliaus vaisių ir dalyvauti įspūdingiausios daržovės rinkimuose. Jei auginate jurginus – taip pat esate labai laukiami! Dailininkė Violeta Titaitienė kviečia pasidalinti vienu ar keliais šių rudeniškų gėlių žiedais bei kartu sukurti parodą „Jurginų magija“ ir parodyti, kokia spalvinga jų įvairovė. Nereikia žinoti veislės pavadinimo ar pačiam būti ją išvedus – kiekvienas jurginas yra ypatingas, šeštadienį tuo įsitikinsite. O kiekvieno, atnešusio savo daržovę ar gėlės žiedą, lauks dovanos. Ir pažiūrėti, ir paklausyti, ir įsigyti Įvairios veiklos ir gyvybingo šurmulio šeštadienį išties netrūks. Ūkis ir sportas – netoli vienas nuo kito, kiekvienas tikras ūkininkas tai paliudys. Tad simboliška, jog šventėje dalyvaus Žiemgalos galiūnai – nežmoniškai stiprūs vyrai rungsis turnyre ir dovanos žiūrovams nekasdienišką reginį. Stipruoliams bus galima mesti ir iššūkį. Taip pat vyks rajono sportininkų apdovanojimai – sveikinsime savo krašto greičiausius, vikriausius ir šokliausius, per metus sukrovusius gausiausią sportinių pasiekimų derlių. 

Rajono ūkininkai demonstruos ir įvairią techniką, nuo kurios nemažai priklauso šiuolaikinio ūkio derlius. Sambario metu bus galima ne tik nusipirkti naminių produktų vakarienės stalui, bet ir jaukių smulkmenų namams iš antrų rankų – veiks jau nebe pirmas populiarusis „Bagažinių turgelis“. Visą popietę ir vakarą nuotaiką kels gyva muzika – koncertuos įvairūs folkloro ansambliai ir tradicinės kapelos. Vakaro „vinis“, kurią palydės ugnies šou, – lietuviško folkroko grupė „Kitava“. 

Šiandienos ūkininkai tolsta nuo gamtiško, cikliško gyvenimo būdo – modernios technologijos leidžia dirbti beveik be pertraukų. Laiko atsikvėpti neberandame kiekvienas. Pavargę, imame ieškoti ramybės, laimės. Ir stebimės – kur visa tai dingo. „Esame visko persisotinę. Darosi sunku atsigręžti į senąsias tradicijas. O kokios gražios jos buvo!“ – kalba Pasvalio kultūros centro direktorius Robertas Lavickas. Būtent senosiose mūsų tradicijose yra tie raktai, kurių ieškome…

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.