100 žymiausių Vaškų krašto žmonių“ – gija iš praeities į mus, begalybę

Atminimo lentos „100 žymiausių Vaškų krašto žmonių“ sumanytojos ir rengėjos Asta Bendoraitienė ir Aldona Oniūnienė. Aidos DULKIENĖS nuotrauka

Vaškuose sukurtas kitoks paminklas žymiems žmonėms – atminimo lenta šimtui nusipelniusių gimtinei bei Lietuvai žmonių iš Vaškų krašto. Tai rašytojai, akademikai, kovotojai už Lietuvos laisvę… Vieni jų: Vanda Zaborskaitė, Aleksas Janonis, Vitalijus Šopis… Medžiagą rinko ir visa į kūrinį sudėjo Vaškų Vandos Zaborskaitės kaimo bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė Aldona Oniūnienė bei Vaškų kultūros centro dailininkė scenografė Asta Bendoraitienė. Atminimo lenta atidengta šiais metais, Vaškų „Medaus festivalio“ metu.

Kiekviena rajono biblioteka renka informaciją apie savo mikrorajono istoriją, žymias asmenybes. Darbo sumanytojos pagalbos kreipėsi į likusias Vaškų krašto – Tetirvinų, Grūžių ir Nairių – bibliotekas. Padėjo ir Pasvalio krašto muziejus, sukaupęs duomenų apie viso rajono kraštiečius, muziejininkė Bronislava Lapinskaitė. Nemažai kantrybės ir darbo reikėjo įdėti norint sužinoti tikslias kraštiečių gimimo bei mirties datas, prie šio darbo prisidėjo turbūt nemaža dalis Vaškų krašto žmonių, daug kam skambinta, daug kur ieškota. Idėją įgyvendinti padėjo istorija besidomintys Vaškų žmonės, iš jų A. Oniūnienė paminėjo Raimondą Rinkevičių. Būta ir kad į biblioteką kas nors, sužinojęs, kad rengiama atminimo lenta, atvažiuoja ir patys pasiūlo, ką būtų galima įtraukti. Taip įrašyti du mokytojai – Aldona Valančienė bei Petras Anilionis. A. Valančienė rūpinosi gyventojų saviveiklos lavinimu, kaip pasakojama, stipriai paruošdavusi mokinių ir suaugusiųjų šokių kolektyvus, veždavusi juos į Dainų šventes, nuolat parveždavo prizų. Neseniai anapilin išėjęs P. Anilionis buvo kraštotyrininkas, daug prisiminimų, įrašų palikęs muziejui. Jis iki šiol minimas kaip savo darbui atsidėjęs bei giedros nuotaikos žmogus. A. Oniūnienė kalbėjo, kad nuopelnai labai skirtingi. Vieni žmonės garsūs, gerbiami už akademinę veiklą, parašytas knygas. O kiti, nors nėra išleidę nieko apčiuopiamo, bet savo gyvenimu, veikla daug prisidėjo prie gražesnio Vaškų gyvenimo, tad yra prisimenami ir dabar.

Lentoje įrašytas ir Ipolitas Cieška, pirmasis Vaškų bibliotekos vedėjas. Telefonu kalbėta su Vaškų krašto tautodailininku, dirigentu profesoriumi Valentu Leimontu, I. Cieška buvo jo mokytojas. Jis, kaip V. Leimontas pasakojo, buvo dailės mokytojas, visuomenininkas, turėjęs Vaškuose chorą, orkestrą, rašęs pjeses bei statęs jas su vaikais. Kraštietis Jonas Aničas taip pat atsiuntė nemažai medžiagos apie Ipolitą Ciešką. Vienas šio žmogaus darbų – parengtas ir išleistas pirmasis esperanto kalbos vadovėlis. O medžiagą bibliotekininkė vis dar nagrinėja… Ji kalbėjo, kad ieškant informacijos apie kurį žmogų, ima vyniotis ilgas paieškos, praeities siūlas, atvedantis prie kitų žmonių… Dar daug liko neištirta, nepanaudota. Tikimasi, kad darbas bus tęsiamas, apie kraštiečius rašoma.

Svarstyta, kokio perimetro Vaškų krašto žmones įtraukti – senesnio administracinio suskirstymo ar dabartinės Vaškų seniūnijos. Nors kai kurios vietovės, kurios buvo, pavyzdžiui, Vaškų valsčiuje, į dabartinę Vaškų seniūnijos teritoriją neįtrauktos, pasilikta dabartyje.

Dar vienas uždavinys, kurį sprendė darbo kūrėjos – kaip asmenybes grupuoti. Galvota, ar rikiuoti pagal šimtmečius, nuopelnus, ar abėcėline tvarka. Nuspręsta ypač nusipelniusiųjų vardus spausdinti ryškiau. Žinoma, vertinti žmogaus nuopelnus labai sunku… Ir darbo sumanytojos kremtasi, kad rezultato vaizdas neišėjo visai toks, koks buvo planuotas. O dėl techninių nesklandumų neįtrauktos dvi pavardės – dailininko Algirdo Lukšto bei inžinieriaus, technologijų mokslų daktaro Jono Dulevičiaus. Bet ši atminimo lenta nėra sustingęs paminklas – sąrašas gali būti tęsiamas ir pildomas… Juolab kad įtraukti visų krašto šviesuolių paprasčiausiai neįmanoma, o ir jų gretos nuolat pildosi. O po dalelę šviesos juk kiekvienas žmogus nešioja…

Po atminimo lentos atidengimo atsirado žmonių, kurie rengėjoms skambino, džiaugėsi, kad prisiminti jų artimieji. Ir veikti ką nors šilčiau pasidaro, kai žmonės dėl to laimingi…

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *