Iš Saločių krašto kilusi asmenybė iki šiol įkvepia ne tik keliautojus

Ši skulptūra, kuriai sunaudota šeši šimtai kilogramų bronzos, o pjedestalui – trisdešimt tonų akmens, skirta pirmajam Lietuvoje automobilių-motorračių klubui „M. S. C. Memelland“ ir keliautojui Antanui Poškai atminti. Nuotrauka iš asmeninio albumo.

Salotietis dailininkas Balys Tuskėnas su žmona Ligija ir biržietis ūkininkas Romaldas Armonas, motociklininkų klubo „Harley-Davidson Lietuva“ nariai, Klaipėdoje dalyvavo atidengiant paminklą, skirtą pirmajam Lietuvoje automobilių-motorračių klubui „M. S. C. Memelland“ ir keliautojui Antanui Poškai atminti.

Balys Tuskėnas dirba Saločių Antano Poškos pagrindinėje mokykloje, yra nutapęs šio keliautojo portretą, galerijoje surengęs ne vieną originalią parodą. Romaldas Armonas anksčiau taip pat dirbo Saločių vidurinėje mokykloje, dar tuo laiku, kai pats Antanas Poška čia atvažiuodavo susitikti su mokiniais ir mokytojais.

O dabar Romaldas Armonas – vienas iš paminklo Antanui Poškai atminti rėmėjų.

Idėją Klaipėdoje pastatyti paminklą subrandino klaipėdietis verslininkas, motociklininkas Aurimas Mockus, prieš tai su istorikais išsiaiškinęs tikslią vietą, kuriame name veikė 1922 metais įkurtas pirmasis Lietuvoje automobilių ir motorračių klubas „M. S. C. Memelland“.

Keliautojo Antano Poškos figūros ir motociklo, kuriuo jis 1928 metais apvažiavo Baltijos jūrą, skulptūrinei kompozicijai sukurti prireikė maždaug šešių šimtų kilogramų bronzos, o pjedestalui – trisdešimt tonų akmens. Idėjos autorius Aurimas Mockus savo svajonę įgyvendino per penkerius metus. Nors Lietuvoje veikia pusšimtis baikerius vienijančių klubų, tačiau verslininkui teko gerokai paieškoti rėmėjų, pridėti ir savo lėšų.

Sumanymą įkūnijo Nacionalinės premijos laureatas, klaipėdietis skulptorius Arūnas Sakalauskas, asmeniškai pažinojęs Antaną Pošką:

– Jis buvo įspūdingos išvaizdos barzdočius. Kai prisimindavo savo gyvenimo istorijas, nuščiuvę klausydavome jo pasakojimų. Gyvenant už geležinės uždangos, Antano Poškos nuotykiai svetur mums atrodė neįtikėtini kaip pasakiškos Sinbado kelionės. Kartais užsimindavo ir apie tai, ką patyrė ištremtas į Sibirą.

Beje, ne tik Arūnas Sakalauskas, bet ir kiti studentai keliautojo kalbomis patikėjo tuomet, kai jis į institutą atsinešė ir leido perskaityti savo knygos, kurios tais laikais jokia leidykla nedrįso spausdinti, rankraštį.

Sovietmečiu Antanas Poška vertėsi sunkiai, tad jis kelis mėnesius pozavo Vilniaus dailės instituto studentams. Tuomet skulptūros čia mokėsi ir Arūnas Sakalauskas.

Iš pirmųjų lūpų išgirsti pasakojimai skulptorių įkvėpė – kuriant paminklą garsiam lietuviui keliautojui, padėjo geriau suvokti baikerių pasaulėjautą, atskleisti jų dvasią:

– Turbūt aš pats kalčiausias, kad ši svajonė įgyvendinta per penkerius metus. Tiek laiko paminklą kūriau.

O idėjos iniciatorius Aurimas Mockus priminė, kad Antanas Poška tapo pirmuoju Lietuvos motociklininku, apvažiavusiu Baltijos jūrą.

Būtent šis motociklas, kuriuo Antanas Poška 1928 metais leidosi į kelią, ir įamžintas skulptūroje.

Visą straipsnį skaitykite 2017-08-03 „Darbe“

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.