Laiškininkė Rasa Pranskūnienė gyvena nuošalaus Deglėnų kaimo Pelkių gatvėje.
– Turbūt baisiai atrodo toks gatvės pavadinimas, – šypteli Rasa, kai praveriame jaukaus šiuolaikiškai įrengto Pranskūnų buto duris. – Pelkių gatvė, nes čia tikrai aptvinsta ganyklos, ir iš rūsių dažnai tenka pumpuoti vandenį.
Pro buto langą atsiveria tolimas lygumų horizontas. Rasa prisipažino, kad ir norėjo gyventi nuošaliau, todėl įsikūrė pačiame kaimo pakraštyje.
Ir tokia trauka, ko gero, nuo vaikystės. Rasa gimusi ir užaugusi Deglėnuose, kur jos mama Zita Vismontienė net 38 metus dirbo šio kaimo pašto viršininke.
– Galima sakyti, kad pašte aš ir užaugau. Juk darželio tai nebuvo, – prisimena Rasa.
O labiausiai iš vaikystės įstrigusios pašte užtrauktos geltonos užuolaidėlės. Vadinasi, mama jau kažkam išnešusi skubiąją telegramą. Tokią telegramą nedelsiant reikėjo pristatyti adresatui į namus.
– Pamačiusi užtrauktas užuolaidas, lėkdama verkdavau, kad darbe nerasiu mamos, – vaikystės emocijos iki šiol labai gyvos.
Nors šiandien jaunimas net neįsivaizduoja, kas gi ta skubioji telegrama, neįsivaizduoja, kaip žmonės gyveno be telefono, be kompiuterio…
Dabar visas pasaulis – tarsi ant delno. Pranskūnų vienturtis sūnus Artūras architektūrinės technologijos ir statybos vadybos studijas baigia Danijoje, Horseno mieste.
– Dvejus metus studijavo Kauno kolegijoje, paskui pagal mainų programą tiek pat tęsė Danijoje, kur ką tik apsigynė diplominį. Jau grįžta į namus, kartu švęsime ir jo gimtadienį, – šypsosi Rasa, šia proga užsakiusi tortą.
Galbūt sūnus Lietuvoje ir pasiliks?
– Vasarą ketina dirbti Danijoje, dar galvoja ten tęsti studijas. Taigi grįžimas į Lietuvą nukeliamas vis tolyn ir tolyn, – išsitaria Rasa.
Vis dėlto ji pati jaučia nostalgiją gimtiesiems Deglėnams:
– Nenorėjau niekur išvažiuoti. Tiesa, baigusi Deglėnų pagrindinę mokyklą, Panevėžyje mokiausi virėja ir kartu įgijau vidurinį išsilavinimą. Apie porą metų dirbau virėja „Lėvens“ valgykloje Pasvalyje. Ištekėjusi grįžau į Deglėnus. Vyras kilęs iš Žeimelio, tačiau jau 24 metus gyvenam mano gimtajame kaime, o dirba vairuotoju Mikoliškio paukštyne.
Rasa Pranskūnienė laiškininke dirba dešimt metų:
– 2007-aisiais Deglėnų paštą uždarė ir mamytė išėjo į pensiją. Anksčiau šiam paštui priklausė trys laiškininkės. Bet paskutiniu metu mama iki pietų būdavo pašto viršininkė, o po pietų – laiškanešė.
Rasai irgi tekdavo paštą išnešioti, nuo 1991-ųjų mamą išleisdavo atostogų, prieš dešimtmetį vietoj jos atėjo dirbti, tačiau Deglėnuose pašto jau neliko. Be to, Rasa šiame krašte – vienintelė laiškininkė.
Kasdien, išskyrus sekmadienį ir pirmadienį, savo automobiliu Rasa pravažiuoja 58,6 kilometro. Ir daugiausia žvyrkeliais pasiekia atokiausius kaimus. Laiškininkė juos mintinai tiesiog išberia: Mikoliškis, Šedeikoniai, Ožkyčiai, Pabervalkiai, Migonėliai, Kidžioniai, Pabuojai, Kaukliai, Pakalniškiai, Valmoniai, Maldučioniai, Vaitkūnai, beveik miške esančios Buldoniškės, Matkūnai, Jaciūnai, Daukučiai, Deglėnai ir Jakuboniai.
Asta BITINAITĖ
Visą straipsnį skaitykite 2017-02-02 „Darbe“.
Jei šalia jūsų gyvena „deimančiuko“ vardo vertas žmogus – nesikuklinkite, praneškite mums. Savo pasiūlymus galite siųsti adresu: „Darbas“, Vilniaus g. 4, Pasvalys. Taip pat elektroniniu paštu pasvaliodarbas@gmail.com, telefonais: (8 451) 51 474, (8 451) 51 463 arba kviečiame užpildyti elektroninę formą, esančią adresu www.darbs.lt/deimantai2016/ Nepamirškite pridėti trumpo kandidato aprašo!
