Pirmąjį rugsėjo savaitgalį Pasvalyje vėl ketinama organizuoti festivalį „Bobų vasara“. Vėl – po ketvirčio amžiaus.
Šios misijos imasi „Bobų vasaros“ prodiuseriai Henrikas Balčiūnas, Vytautas Stauga ir Egidijus Valiūnas:
– Paskutinės dienos, per kurias pagyvenusios damos gali pasišildyti saulėkaitoje, vadinamos bobų vasara. Tautosakininkai ir filologai aiškina, kad bobų vasara susijusi ne su bobomis, o su bobais, liaudies vadinamais didokais vorais kryžiuočiais, rudenėjančiose pievose mezgančiais besidraikančius voratinklius. Tą laikotarpį bobų vasara vadina rytų slavai, lietuviai, vokiečiai, Šiaurės Amerikoje jis paprastai vadinamas indėnų vasara. Pirėnuose, Italijoje ir Prancūzijoje, Bulgarijoje ir Serbijoje – čigonų vasara, Čekijoje – voratinklių vasara. Latviai išsaugojo seną gražų žodį „atvasara“ – sugrįžusi vasara.
„Bobų vasaros“ festivaliai Pasvalyje buvo pradėti organizuoti 1989-aisiais. Beje, Lietuvoje – tai vienas seniausių festivalių. Per „Bobų vasaras“ mūsų mieste į sceną yra lipę: grupės „Katedra“, „Kvadratas“, „Dva samaliota“, „Laiptai“, „Plentas“, „Terminator“, Marijonas Mikutavičius, Virgis Stakėnas, Petras Vyšniauskas, Vytautas Kernagis, Neda Malunavičiūtė ir daug kitų atlikėjų, dabar jau vadinamų muzikos dinozaurais.
Daug smagių prisiminimų ir net sentimentų prieš ketvirtį amžiaus organizuotoms „Bobų vasaroms“. Kiek buvo entuziazmo, energijos, kokios didžiulės pajėgos organizavo šį festivalį! Kaip viskas buvo nauja, įdomu, nematyta ir negirdėta! Kaip siekta, kad atlikėjai būtų aukšto lygio profesionalai!
– Suskamba pirmieji tylūs rudens akordai, suvirpa liepsnojantys medžių lapai, padvelkia vėsa, naktį lietaus lašai takšnoja sinkopuotu bliuzo ritmu ir mažas, tarp dviejų upių lyg nudvėsusio driežo uodega dryksantis pilkas miestelis akimoju atgyja, virsta Europos centru, jį užplūsta juodastriukiai metalistai ir pasišiaušę pankai, nebijantys čia gauti nuo „auksinio jaunimo“, kaip netolimame Panevėžyje, į dantis ir pažerti juos ant šaligatvio, margaspalviai, su instrumentais dėkluose muzikantai, žurnalistai, nežinia iš kur atsidanginę, nostalgijos genami hipiai iškleiptais batais, – 1991-ųjų rudenį „Bobų vasaros“ festivalio nuotaiką perteikė pasvalietis rašytojas Kęstutis Zubka…
Kas nebos per „Bobų vasaro“, tas galės nubraukt sau ašaro. Tokį pasvalietišką šūkį šiandien iškėlė „Bobų vasaros“ festivalio organizatoriai:
– Nors sunkumų daug, bet ir ryžto atgaivinti festivalį apstu. Bandome, kaip ir Sąjūdžio metais, sustiprinti vienybės ir susitelkimo dvasią, sušaukti pasvaliečius, kitus Lietuvos prijaučiančiuosius, kaimynus latvius, estus į Pasvalį „Bobų vasaron“.
Asta BITINAITĖ
Visą straipsnį skaitykite 2016-02-20„Darbe“.
