Žuvies prekiautojas: nereikia monyti žmonių ir viskas bus gerai

Latvietis
Latvis Rimants Andrišiūns jau daugiau nei trisdešimt metų prekiauja žuvimi.

„Vaikams Anglijoje nupirkau latviškos žuvies – bus gera dovana“. „Jei prieš Kūčias negausiu latviškų silkių – šventės bus prastos“. „Vakar nebuvo žuvies autobusiuko – nevykęs turgus“. Tokius žodžius dažnai galima išgirsti Pasvalyje. Latviškais numeriais paženklintas, rūkyta žuvimi kvepiantis autobusiukas jau seniai tapo neatsiejama mūsų turgaus dalimi. Aukštaitiškai, su mielu latvišku akcentu apie prekybos jūros gėrybėmis subtilybes kalbamės su trisdešimt metų žuvimi prekiaujančiu Bauskės gyventoju Rimants Andrišiūns.

Prekybą rožėmis sugriovė kyšiai

Tuoj po tarnybos sovietinėje armijoje Rimants kurį laiką dirbo vairuotoju. Į valdžią atėjus Garbačiovui, prasidėjus „perstroikai“, daug žmonių metėsi į privatų verslą. Vienas jų – Rimants. Žmonos tėvai šalia Bauskės augino rožes, vynuoges ir iš to gyveno. Į jų ūkį nuolat užsukdavo lietuviai, netrūko ir pasvaliečių.

– Aš dar pamenu, kaip Pasvalio turgus atrodė prieš daugiau nei trisdešimt metų. Čia atveždavome įvairių sodinukų, – sako vyras.

Prekyba sekėsi neblogai, užsakymų netrūko, augalus vežiodavo po visą Lietuvą. Viskas baigėsi tada, kai Lietuva ir Latvija atgavo Nepriklausomybę ir tarp abiejų broliškų respublikų išdygo siena. Su muitine, patikromis, deklaracijomis ir visais kitais su tuo susijusiais dalykais.

Prekyba nutrūko:

– Važiuoju į Lietuvą – prašo mokėti. Grįžti atgal namo – vėl pinigų reikalauja. Nebeapsimokėjo, – šypsosi Rimants.

Kai baigėsi gėlės, vienas  pažįstamas įkalbėjo bauskietį imtis žuvų prekybos. Pabandė, patiko, užsikabino. Dabar tai pagrindinis Andrišiūns verslas, į kurį įtraukta visa šeima. Įmonėje, priklausomai nuo sezono, dirba nuo penkių iki dešimties darbuotojų. Žuvį Rimants ne tik vežioja po Latviją ar Lietuvą, bet pardavinėja ir Bauskėje esančioje nuosavoje parduotuvėje. Tiesa, ši dabar nedirba:

– Prekiauti šviežia žuvimi per karščius sudėtinga, todėl per vasarą mūsų parduotuvė uždaryta, darbuotojai atostogauja, – pasakoja Latvis.

Kartą per savaitę važiuoja į pajūrį. Pirmyn ir atgal – 400 kilometrų. Čia Jūrmaloje, Ragaciems, Lapmežciems, Liepojoje iš mažų žuvies perdirbimo įmonių perka produkciją. Rimants laikosi griežtos kokybės politikos:

– Žuvį perku tik iš tų, kuriuos daug metų pažįstu ir pasitikiu. Su atsitiktiniais žmonėmis nesusidedu. Todėl prekiauju tik šviežia, natūralia, cheminėmis medžiagomis nesugadinta produkcija.

Pasvalyje nustebino… mokesčių inspekcija

Į Bauskę, nusipirkti iš Rimants žuvies, nuolat užsukdavo pasvaliečiai. Prieš penkis metus vienas jų pakvietė latvį atvažiuoti prekiauti į Pasvalį. Supažindino su turgaus direktoriumi, aprodė vietą. Taip prasdidėjo savaitgalinės kelionės į Lietuvą.

Svečią maloniai nustebino Pasvalio mokesčių inspekcijos darbuotojai. Antro ar trečio vizito metu, pas prekybininką atėję pareigūnai papasakojo apie prekybos Lietuvoje ypatumus, supažindino su mokesčių mokėjimo sistema bei sutvarkė visus reikiamus dokumentus.

– Kai kitą savaitgalį atvažiavau į Pasvalį, jie atnešė man visą aplankalą sutvarkytų dokumentų. Tai buvo didelis palengvinimas, nes esant svetimoje šalyje sunku supaisyti visų reikalavimų ir įstatymų. Latvijoje nieko panašaus nėra, – stebisi pašnekovas.

Viktoras STANISLOVAITIS

Visą straipsnį skaitykite 2015-09-22 „Darbe“.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.