Pirmieji vaiko kalbos ugdytojai ir puoselėtojai yra šeimos nariai – tėvai, seneliai, vyresnieji broliai ir seserys. Labai svarbu, kad šie žmonės nebūtų abejingi tam, kaip vaikas kalba ir atsikratytų klaidingos nuomonės, jei keturmetis ar penkiametis netaria ar netaisyklingai taria garsus, jei sunkiai kalba, kad užaugęs pats išmoks taisyklingos tarties. Deja, gana dažnai be specialaus mokymo vaikas taip ir neišmoksta taisyklingos tarties, o kalbos trūkumai išlieka visą gyvenimą.
Keturmetis, o juo labiau penkiametis, jau klausinėja apie mokyklą. Po kelerių metų ir jis pats bus mokinukas, o tam reikia ruoštis.
Sėkmingam rašymo ir skaitymo procesui būtinas taisyklingas visų garsų tarimas bei jų suvokimas. Švepluojantys vaikai atėję į mokyklą patiria mokymosi sunkumų: lėčiau įsisavina mokomąją medžiagą, jiems sunkiau formuojasi garsinės analizės ir sintezės įgūdžiai, turi rašymo ir skaitymo sutrikimų.
Geriausių rezultatų pasiekiama taisant jaunesnio ikimokyklinio amžiaus vaikų (3–5 metų) tarties trūkumus, nes tada netaisyklingo garso tarimas dar nebūna labai įsitvirtinęs. Todėl turtinkime vaiko žodyną, plėskime kalbą, mokykime klausti ir atsakyti į klausimus, pratinkime naudotis rašymo ir piešimo reikmenimis. Mokykime lipdyti, piešti, aplikuoti, skaičiuoti, ieškoti skirtumų ir panašumų, klausytis pasakojimo, skaitomo apsakymo, pasakos, minkime mįsles. Vartykite kartu knygutes, spalvinkite paveikslėlius. Taip išmokysite vaikutį skirti spalvas, be to, kuo daugiau žaidžia rankutėmis, tuo greičiau išmoksta kalbėti.
Vaikų kalbinę klausą lavinsite, jeigu patys aiškiai artikuliuodami skaitysite kūrinėlius, pasakosite pasakas. Vaikas turi girdėti visus lietuvių kalbos garsus, ypač skiemenyse arba trumpuose žodžiuose, pavyzdžiui, cip cip, kac kac, škac, cha cha, y ha ha, kark ar, tekšt tekšt, cik cak…
Naudinga su vaiku žaisti įvairius „kalbinius“ žaidimus. Pavyzdžiui, mokykime žodį skaityti garsais. Aiškiai ištarkime žodį. Vaikas gerai įsiklauso ir pasako tik pirmąjį garsą (jeigu būna mažas) arba visus garsus iš eilės (jeigu būna vyresnis). Jeigu pažįsta raides, tegul žodį sudeda iš karpomojo raidyno raidžių. Iš pradžių tarkime trumpus, lengvesnius žodžius, pavyzdžiui, Ona, ola, Alė… Kai vaikas išmoksta iš klausos skirti visus lengvesnių žodžių garsus, tada galima pereiti prie sudėtingesnių žodžių.
Vaikui bus įdomiau, jeigu jis atras paveikslėlį, kurio pavadinimas prasideda su nurodytu garsu, pavyzdžiui, „s“, o po to užrašysime šią raidę, taip susiesime garsą su raide (girdimą ir matomą vaizdą) ir mokysime.
Visą straipsnį skaitykite 2015-09-03 „Darbe“.
