Prieš kelerius metus iš miestelio centro į parką prie sinagogos persikėlusi šventė čia, regis, surado sau tinkamą erdvę. Parkas leidžia sutalpinti ir sceną, ir vaikų pramogas, ir ramesnes poilsio zonas, o pati vieta suteikia renginiui jaukumo.
Šventė prasidėjo popietę. Pirmoji programos dalis buvo skirta vietos ir rajono meno kolektyvams. Scenoje pasirodė Pasvalio kultūros centro moterų senjorių šokių grupė „Svajonių ritmai“, vyrų ansamblis „Petnešioriai“, šokių kolektyvas „Smilga“, Modestas Pariauka – MODI. Tai ta festivalio dalis, kurioje svarbiausia ne garsiausios pavardės, o savi žmonės – tie, kuriuos publika pažįsta, palaiko ir sutinka plojimais.
Vėliau dėmesį patraukė „Vytautės žirgai“. Šventės dalyviai galėjo juos apžiūrėti iš arčiau, pabendrauti su žirgų šeimininkais, o norintieji – ir pajodinėti. Vaikams daug džiaugsmo suteikė putų šou, aktyvesni dalyviai jėgas išbandė sporto varžybose.
Vakare Pušalote koncertavo grupė „Laisva“, „Hipokritai“, atlikėjai Saulius ir Dovi Mi, o šventę užbaigė didžėjaus programa ir fejerverkai.
Kaip ir kasmet, festivalis buvo ne tik koncertų ar pramogų diena. Tai proga sugrįžti į miestelį, susitikti su seniai matytais žmonėmis, pabūti kartu ir pasidžiaugti tuo, kas Pušalote kuriama pačių gyventojų pastangomis.
Šiemet „Kai kvepia liepom…“ pirmą kartą dalyvavo ir šventės partneriu tapusi „Ignitis renewables“ komanda. Bendrovės atstovės Akvilė Burokienė ir Laura Margenytė-Tomaševskė kartu su pagalbininkais lankytojus kvietė į nemokamas edukacines veiklas, pristatė atsinaujinančios energetikos temas ir bendrovės vykdomus projektus.
Didelio dėmesio sulaukė fotobūdelė. Šventės dalyviai galėjo įsiamžinti žaismingose momentinėse nuotraukose. Norintieji trumpam atsikvėpti nuo šurmulio užsukdavo į „Ignitis renewables“ palapinę su šezlongais, o mažieji laiką leido prie spalvinimo stendo.
Edukacinės veiklos buvo skirtos ne tik pramogai. Žaisdami „Jenga“ žaidimą lankytojai traukė kaladėles su faktais ir klausimais apie atsinaujinančią energetiką, vėjo ir saulės elektrinių veikimą, žaliosios energijos reikšmę. Žaidime „Kryžiukai ir nuliukai“ dalyviai turėjo atskirti ekologiškus ir taršius energijos šaltinius. Taip sudėtingos energetikos temos buvo pateiktos paprastai – per žaidimą, klausimus ir gyvą bendravimą.
Bendrovės atstovės teigė, kad tokie susitikimai leidžia daugiau bendrauti su vietos gyventojais, atsakyti į jų klausimus ir kurti pasitikėjimu grįstą ryšį su bendruomene. Pasak jų, „Ignitis renewables“ atsinaujinančios energetikos projektus vysto ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Lenkijoje, todėl bendrovės komandai svarbu kuo aiškiau pristatyti, kaip veikia žaliosios energetikos projektai ir ką jie reiškia vietos bendruomenėms.
„Ignitis renewables“ Lietuvoje eksploatuoja 5 vėjo parkus ir yra žaliosios energetikos lyderė Baltijos šalyse. Parama šalia „Ignitis renewables“ statomų ir veikiančių vėjo parkų bendruomenėms yra reikšminga. Per ketverius metus bendrovė visoms bendruomenių iniciatyvoms Lietuvoje įgyvendinti jau skyrė daugiau nei 1,3 mln. eurų paramos.
Pušalote bendrovės atstovės sulaukė ne tik klausimų apie atsinaujinančią energetiką. Gyventojai viešnioms pasakojo ir apie patį miestelį – jo istoriją, 1863–1864 metų sukilimo bei 1918–1920 metų Nepriklausomybės kovų pėdsakus, žydų kapines ir kitus Pušaloto praeities ženklus.
Apie galimą tolesnį bendradarbiavimą su „Ignitis renewables“ šventės metu kalbėjo ir Pušaloto bendruomenės pirmininkas Ernestas Kairys. Pasak jo, bendruomenė mato nemažai darbų, kuriems ateityje reikėtų didesnių pastangų ir partnerių pagalbos. Vienu skaudžiausių klausimų jis įvardijo avarinės būklės kultūros namų pastatą, taip pat minėjo norą pagražinti kai kurias viešąsias erdves.
E. Kairys sakė domėjęsis „Ignitis renewables“ parama kitų šalies regionų bendruomenėms, kuriose vystomi žaliosios energetikos projektai.
„Girdėjau puikių atsiliepimų – bendruomenės džiaugiasi turėdamos tokį solidų partnerį. Viliuosi, kad taip bus ir Pušalote“, – kalbėjo E. Kairys.
Šių metų festivalį „Kai kvepia liepom…“ organizavo Pušaloto bendruomenė. Prie jo prisidėjo partneriai, rėmėjai, Pasvalio kultūros centras ir vietos žmonės. Jų pastangomis Pušalotas dar kartą turėjo dieną, kai miestelis prisipildė muzikos, vaikų juoko, pokalbių, pramogų ir vasariškos nuotaikos.
Šventė baigėsi, tačiau Pušalotui ji dar kartą priminė paprastą dalyką: tradicijos gyvos tol, kol yra žmonių, kurie jas kuria, remia ir kasmet į jas sugrįžta.
