Apie smurtą vis dar bijoma kalbėti
Darbui su šeimomis padalinio vadovė Jolanta Grybauskienė neslėpė, jog apie šeimoje patiriamą smurtą vis dar bijoma kalbėti. Smurto aukomis dažniausiai tampa moterys ir vaikai. Pasvalio rajone nėra pasitaikę atvejo, kad nuo smurtaujančios moters tektų gelbėti vyrą.
Pasak specialistės, šeimoje žalojamos moterys dažnu atveju ilgus metus pasirenka likti aukomis, užuot dėl patiriamų skriaudų ieškojusios pagalbos.
„Moterys bijo garsiai kalbėti, nes dažnu atveju joms būna gėda prieš aplinkinius, nors vėliau paaiškėja, kad patys kaimynai apie šalia gyvenančių moterų patiriamas skriaudas žino seniai, bet taip pat tyli. Pačios aukos kreiptis pagalbos neskuba, nes bijo netekti vaikų. Tačiau jų baimės yra nepagrįstos – smurto aukos visuomet sulauks pagalbos ir galės garsiai ištarti smurtui „stop“. Vis dėlto dėl vaikų saugumo joms teks sulaukti tarnybų apsilankymo“, – pasakojo dažnai su kenčiančiomis moterimis susidurianti specialistė.
J. Grybauskienė tvirtino, kad mūsų rajone yra tikrai daug pagalbos rūšių. Jos teigimu, ši pagalba yra reali, prieinama ir labai naudinga.
Pašnekovė pasakojo, kad pastaruoju metu socialiniame darbe vis dažniau susiduriama su šeimomis, kuriose skyrybų procesas virsta „karu“. Besiskiriantys tėvai dažnai nesusimąsto, kad šiame procese labiausiai nukenčia vaikas, net jei prieš jį nenaudojamas tiesioginis fizinis smurtas.
„Mes, specialistai, ypatingą dėmesį skiriame konfliktiškai besiskiriančioms šeimoms. Kai suaugusiųjų ginčai užgožia vaiko interesus, jam daroma didžiulė emocinė žala. Kviečiame tėvus nebijoti kreiptis pagalbos, nes mediacija ir specialistų konsultacijos padeda apsaugoti vaiko psichinę sveikatą ir išlaikyti pagarbų ryšį net ir pasukus skirtingais keliais.
Tėvų gyvenimams pasukus į skirtingas puses, vaikas jaučiasi priverstas rinktis vieną iš tėvų. Mylėdamas abu, jis patiria didžiulę kaltę ir vidinę įtampą. Nuolatiniai ginčai, riksmai ar tėvų manipuliacijos griauna vaiko pasaulio stabilumą. Dažnu atveju vienas iš tėvų sąmoningai nuteikinėja vaiką prieš kitą. Tuomet vaikas praranda ryšį su artimu žmogumi, o tai gali sukelti tapatybės krizę. Tėvai, patys to nesuvokdami, naudojasi vaiku kaip informacijos šaltiniu ar net kaip keršto įrankiu.
Dirbant su tokiomis šeimomis, pagrindinis tikslas – grąžinti tėvų dėmesį vaiko poreikiams, padėti susitarti dėl jo gerovės, atskiriant asmenines nuoskaudas nuo tėvystės pareigų. Tenka tėvams aiškinti, kad neigiamas kalbėjimas apie kitą tėvą, vaikui girdint, jau yra psichologinis smurtas. Tokiais atvejais nukreipiame vaiką ir tėvus pas specialistus, kurie padeda saugiai išgyventi šeimos griūties procesą“, – sakė J. Grybauskienė.
Pagalbos priemonių yra daug
Pasak padalinio vadovės, visuomenėje vis dar gajus klaidingas įsitikinimas, kad socialines paslaugas gaunantys žmonės yra „kitokie“. Tačiau pagalbos prašantis žmogus nėra prastesnis: jis tiesiog susiduria su iššūkiais, kuriems įveikti reikia profesionalių žinių. Visuomenė turi suprasti, kad kreiptis pagalbos yra stiprybės, o ne silpnumo ženklas.
„Kai susergame, kreipiamės į medikus, kad jie padėtų pasveikti. Lygiai taip pat ir socialiniai darbuotojai padeda šeimoms „gydyti“ santykius, spręsti krizes bei įveikti kasdienius sunkumus. Tai profesionali pagalba, skirta tam, kad šeima vėl taptų stipri ir savarankiška. Mūsų rajone pagalbos tinklas yra itin išvystytas: teikiama atvejo vadyba ir socialinis darbas su šeimomis, psichologinė pagalba, mediacija, ypač svarbi besiskiriantiems tėvams, prevencinės paslaugos, padedančios užkirsti kelią problemoms, taip pat pagalba vaikams dienos centruose ir užimtumo grupėse“, – nelikti su savo skauduliais ragino J. Grybauskienė.
Ne visi atpažįsta psichologinį smurtą
Kartais vaikystė subyra per vieną vakarą. Ten, kur turėtų būti saugumas ir ramybė, įsivyrauja baimė, ašaros ar net pavojus. Tokiais momentais sprendimus tenka priimti nedelsiant: nelaukiant ryto ar patogesnio laiko. Būtent tada į pagalbą skuba Globos centro darbuotojos ir žmonės, kurie atveria savo namų duris vaikams.
Globos centro padalinio vadovė Asta Bučinskienė, pritardama kolegei, kvietė gyventojus nelikti abejingus ir informuoti specialistus, jei pastebimi neprižiūrimi vaikai ar įtariama, kad jie šeimoje patiria smurtą.
„Kilus įtarimui dėl galimo smurto, geriau suklysti pranešant, nei suklysti nutylint. Jūsų skambutis gali būti lemiamas. Gyventojų neabejingumas gali išgelbėti ne vieną vaikystę“, – įsitikinusi pašnekovė.
Specialistė apgailestavo, kad mokyklose pedagogai stokoja žinių ir ne visuomet geba atpažinti traumas patiriančius mokinius.
„Fizinį smurtą patiriančius vaikus atpažinti nėra sunku, nes apie tai išduoda matomi sužalojimai. Tačiau kur kas sudėtingiau atpažinti psichologinį smurtą. Vaikai įvairiais būdais bando apie tai pranešti, tačiau mokytojai, nesigilindami, dažnai tai nurašo kaip netinkamą elgesį“, – sakė su smurtą patiriančiais vaikais dažnai bendraujanti A. Bučinskienė.
Tėvus pakeičia globėjai
Kai vaikams namuose su tėvais būti tampa nebesaugu, pirmieji į tokią krizę reaguoja budintys globėjai. Jie pasiruošę bet kuriuo paros metu priimti vaiką, netikėtai likusį be saugios aplinkos. Dažnai tai įvyksta staiga: po specialistų ar pareigūnų apsilankymo paaiškėjus, kad vaikui namuose tuo metu būti nesaugu. Budinčių globėjų namai tampa pirmąja saugia stotele, kurioje vaikas gali nusiraminti, pavalgyti, išsimiegoti ir bent trumpam pajusti stabilumą.
Pasak A. Bučinskienės, nebūtinai vaikai iš karto patenka pas visiškai nepažįstamus žmones.
„Kad ir taip sukrėstas bei išsigandęs vaikas patirtų kuo mažiau streso, pirmiausia ieškome artimų giminaičių, kaimynų ar kitų jam pažįstamų žmonių, kurie galėtų jį priglausti. Vaikas saugų prieglobstį gali rasti darželio auklėtojos, klasės vadovo ar kito artimo žmogaus namuose. Emociniais ryšiais susijusioje aplinkoje vaikas gali gyventi iki 5 parų. Jeigu po šio laiko jam vis dar nesaugu grįžti pas tėvus, jis keliauja pas budinčius globėjus“, – pasakojo A. Bučinskienė.
Kai pirmasis šokas atslūgsta, prasideda kitas etapas. Jei į šeimą grįžti dar nėra galimybių, vaikui ieškoma laikino globėjo – žmogaus ar šeimos, kuri galėtų juo rūpintis ilgesnį laiką. Tokie globėjai suteikia vaikui kasdienį rūpestį, pastovumą ir galimybę augti saugesnėje aplinkoje, kol sprendžiama jo ateitis. Pas šiuos globėjus vaikai gali gyventi iki 12 mėnesių.
Visais šiais etapais Globos centro specialistai dirba nematomą, bet itin svarbų darbą: vertina situaciją, padeda vaikui išgyventi pokyčius, konsultuoja globėjus ir dirba su biologine šeima. Specialistai siekia, kad, jei tik įmanoma, tėvai neprarastų ryšio su vaiku ir galėtų atkurti saugią aplinką.
Palaiko ryšį su biologine šeima
Kai kuriais atvejais laikinas sprendimas tampa nuolatiniu. Tuomet atsiranda nuolatiniai globėjai – žmonės, kurie priima vaiką į savo šeimą ilgam, dažnai iki pilnametystės. Jie ne tik pasirūpina kasdieniais poreikiais, bet ir kuria ryšį, kuris vaikui tampa nauju saugumo pagrindu.
Nuolatinė globa nustatoma tuomet, kai nėra galimybių vaikui grįžti į biologinę šeimą. Tokiu atveju vaikas auga globėjo šeimoje iki pilnametystės arba savarankiško gyvenimo pradžios.
Pas nuolatinius globėjus vaikai patenka, kai teismo sprendimu tėvams yra apribota jų valdžia. Šių globėjų ieškoma visoje šalyje, tačiau pirmenybė teikiama vietos gyventojams.
Nors kiekvieno globėjo vaidmuo skirtingas, visus juos jungia vienas tikslas – kad vaikas, net ir patyręs krizę, kuo greičiau vėl pajustų tai, kas jam svarbiausia: saugumą, stabilumą ir rūpestį.
A. Bučinskienė sakė, kad Pasvalio rajone yra 4 budintys globėjai, 3 nuolatiniai globėjai augina 5 vaikus, o dar 40 fi zinių asmenų globoja 53 vaikus.
Tačiau skaičiai – tik dalis tikrovės. Už kiekvieno jų slypi konkretus vaikas ir jo istorija. Istorija, kuri galėjo pasisukti visai kita linkme, jei ne laiku ištiesta pagalbos ranka. Todėl svarbiausia žinia išlieka paprasta: smurtas neturi likti už uždarų durų, o pagalba visada yra arčiau, nei gali pasirodyti. Kartais pakanka vieno skambučio, vieno pastebėjimo ar vieno sprendimo nelikti abejingiems, kad būtų išsaugota ne tik vaikystė, bet ir visas gyvenimas.
Projektą „Gyvybės gija“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. 2026 m. skirta 7 000 eurų.
