Savivaldybės administracijos strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Apolonija Lindienė į redakciją atsiuntė keletą nuotraukų, liudijančių atliekų rūšiavimo „perliukus“. Vienas jų – iš Pasvalio sodininkų bendrijos „Vyturys“ Bokšto gatvės. Po rūšiavimo likusioms mišrioms komunalinėms šiukšlėms skirti konteineriai skendėjo šakose ir sukrautuose žaliųjų atliekų tuntuose. Tiesa, vaizdas dabar jau pasikeitęs. Nors Pasvalio miesto seniūnija nėra atliekų tvarkytoja, tačiau seniūnas Donatas Dilys pasistengė, kad ši vieta, kuri priminė mažą nelegalų sąvartyną, bent akių nebadytų.
Tuo tarpu už kitų konteineriuose sukrautų atliekų – senų vamzdžių, bituminės stogo dangos lakštų, tuščios dažų taros ir kt. – išvežimą minėtos sodininkų bendrijos nariams teks patiems susimokėti. Praėjusį penktadienį A. Lindienė minėjo, kad „Vyturio“ bendrijos pirmininkė ją informavusi, jog jau susitarta dėl atliekų išgabenimo.
„Negalima mesti žalių atliekų į mišrioms komunalinėms atliekoms skirtus konteinerius. Pamatęs konteinerio turinį, vežėjas jo paprasčiausiai neištuštins. Sąvartynuose yra griežta atvežamų atliekų kontrolė ir priežiūra“, – daug kartų girdėtą rūšiavimo abėcėlę priminė Savivaldybės gamtosauginius reikalus kuruojanti vyriausioji specialistė A. Lindienė. Ji paaiškino, kad niekas nedraudžia sodininkų bendrijoms savo iniciatyva atliekų vežėjų prašyti, kad būtų pastatyti, pavyzdžiui, žaliosioms atliekoms skirti konteineriai. Žinoma, už tai tektų patiems ir susimokėti. Tuo tarpu visokiausiu šlamštu apkreikti konteineriai tarsi byloja kitokią mąstyseną – esą valdžia „privalo už dyką“ išvežti visokiausias šiukšles.
A. Lindienė priminė, kad toli gražu neblizga aplinka ne tik sodininkų bendrijose, prie nuošaliose vietose pastatytų mišriųjų komunalinių atliekų konteinerių miesteliuose bei kaimuose. Tuščių plastikinių dėžių, automobilių detalių, senų televizorių ir kitokio šlamšto, deja, dar daug kas nesibodi palikti prie konteinerių, užuot nebereikalingus daiktus nuvežus į Pasvalyje ir Joniškėlyje esančias stambių gabaritų ir pavojingų atliekų surinkimo aikšteles. Juolab kad minėtą šlamštą palieka ratuoti atliekų „rūšiuotojai“.
Kaip gi būtų galima sudrausminti tokius nevalyvus asmenis? Vyriausiosios specialistės A. Lindienės ir Pasvalio seniūno D. Dilio nuomone, efektyviausia drausminanti priemonė yra stebėjimo kameros. A. Lindienė pasakojo, kad Pasvalyje prie vienos garažų bendrijos įrengta kamera užfiksavo, kaip mašina atvažiavęs gyventojas (šioje vietoje netinka žodis pilietis) išmetė padangas. Kamera aiškiai užfiksavo automobilio valstybinius numerius ir patį šiukšlintoją. Apie tai buvo informuota policija. Pažeidėjui teko susirinkti padangas ir išvežti ten, kur jos priimamos – į stambių gabaritų ir pavojingų atliekų aikštelę.
Vis dar nesusigaudantiems atliekų rūšiavimo pasaulyje ar sąmoningai nenorintiems to daryti, patariame atsiversti ir atidžiai perskaityti internetinėje svetainėje www.atliekukultura. lt skelbiamą informaciją.
Tęsdama vis dar problematišką atliekų rūšiavimo temą, vyriausioji specialistė A. Lindienė papasakojo apie Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centre (PRATC) stebėtus paskutinius atliekų morfologinius tyrimus. Iš šiukšliavežės išpiltų mišrių komunalinių atliekų specialia technika paimamas pora šimtų kilogramų sveriantis mėginys. Jo turinys supilamas ant specialaus konvejerio. Mišrių komunalinių atliekų mėginyje randama tai, ko teoriškai neturėtų būti: maisto atliekų, stiklinių butelių, rūbų džiovyklių, išardytų automobilių detalių ir kt. Ant konvejerio patekęs, pavyzdžiui, stabdžių diskas, gali sugadinti brangią atliekų rūšiavimo įrangą.
Aplinkos ministerijos teisės aktai įpareigoja kas ketvirtį atlikti morfologinius komunalinių atliekų tyrimus. Šį procesą stebi savivaldybių, atliekų vežėjų ir PRATC‘o atstovai. Su morfologinių tyrimų ataskaitomis galima susipažinti Savivaldybės internetinėje svetainėje www. pasvalys.lt, nuorodos: Savivaldybė, veiklos sritys, atliekų tvarkymas, ataskaitos.
