Tris dešimtmečius valstybės tarnyboje praleidęs Giedrius Ranonis dabar siekia Pasvalio rajono mero posto. Į rinkimus jį kelia politinis komitetas „Kartu Pasvalio kraštui“. Savivaldybėje G. Ranonis nėra dirbęs ir pripažįsta visų jos darbo subtilybių dar nežinantis. Savo stiprybe jis laiko vadovavimo, darbo krizinėmis sąlygomis ir sprendimų priėmimo valstybės institucijose patirtį. Komiteto kandidatūra viešai paskelbta rugsėjį, o šiuo metu G. Ranonis Lietuvos administracinių ginčų komisijoje dirba vyriausiuoju specialistu – Komisijos nario padėjėju.
Per profesinę karjerą G. Ranoniui teko vadovauti kolektyvams, burti naujas komandas, koordinuoti migracijos padalinių veiklą šalies mastu, bendradarbiauti su savivaldybėmis, ministerijomis, Seimo komitetais ir tarptautinėmis organizacijomis. Vienu ryškiausių savo profesinės patirties pavyzdžių jis laiko Medininkų užsieniečių registracijos centro steigimą migracijos krizės metu. Centre buvo apgyvendinta daugiau kaip 900 žmonių, o darbą teko organizuoti sudėtingomis sąlygomis.
Dabartinis darbas Administracinių ginčų komisijoje, pasak G. Ranonio, leidžia iš arti matyti, kodėl kyla žmonių ir viešųjų institucijų ginčai. Tarp dažniau pasitaikančių problemų jis mini nepakankamai pagrįstus sprendimus, šabloniškus atsakymus, praleidžiamus terminus. Kandidato manymu, nemažos dalies konfliktų būtų galima išvengti paprasčiau bendraujant su žmogumi – paaiškinant sprendimą ar suteikiant galimybę ištaisyti prašymo trūkumus.
Vidinė atranka tapo politiniu lūžiu
Aktyviau į politiką G. Ranonis pasuko tik baigęs tarnybą vidaus reikalų sistemoje. Statutiniams pareigūnams taikomi apribojimai anksčiau neleido jam priklausyti politinėms organizacijoms ir dalyvauti jų veikloje.
2025 metais jis tapo TS-LKD Pasvalio skyriaus nariu. G. Ranonio teigimu, tuomet apie kandidatavimą į merus dar negalvojo, tačiau kolegoms pasiūlius dalyvauti vidinėje kandidato atrankoje sutiko.
Šį etapą jis šiandien vertina kritiškai. Pasak G. Ranonio, trumpas pasirengimo laikas ir pati vidinės kampanijos eiga jam sukėlė abejonių, ar partijos skyriuje iš tiesų norima permainų ir ar naujiems žmonėms būtų sudarytos sąlygos veikti.
„Mano atėjimas tik sujaukė skyriaus branduolio planus“, – teigia G. Ranonis.
Rengdamasis vidinei atrankai jis pradėjo išsamiau nagrinėti Pasvalio rajono savivaldybės strateginius planus, biudžetą, viešuosius pirkimus ir demografinę padėtį. G. Ranonio teigimu, būtent tada sustiprėjo jo įsitikinimas, kad rajonui reikia aktyvesnio valdymo ir greitesnių sprendimų.
Nors iš TS-LKD pasitraukė, politinių pažiūrų, kaip pats sako, nepakeitė – save ir toliau laiko centro dešinės žmogumi.
Dabar jis į mero rinkimus eina su Antano Matulo vadovaujamu politiniu komitetu „Kartu Pasvalio kraštui“. G. Ranonis pabrėžia, kad komitete sprendimai neturėtų priklausyti nuo vieno žmogaus valios. Jei jo ir A. Matulo pozicijos išsiskirtų, klausimas, pasak kandidato, būtų svarstomas komandoje, prireikus pasitelkiant specialistus.
„Komandinis darbas ir kolegialūs svarstymai asmeninės atsakomybės nepanaikina“, – sako G. Ranonis, pridurdamas, kad būdamas meru už savo sprendimus atsiskaitytų rajono gyventojams.
Pirmiausia keistų valdymo būdą
Paklaustas, ką dabartinėje savivaldoje keistų pirmiausia, G. Ranonis nepradeda nei nuo kelių, nei nuo naujų pastatų. Jo teigimu, pirmiausia turėtų keistis pats Savivaldybės darbo organizavimas.
„Meras negali būti pasyvus stebėtojas“, – sako kandidatas. Jo nuomone, meras ir jo komanda turėtų aktyviau ieškoti investuotojų, finansavimo ir naujų galimybių rajonui. Pats kandidatas sako pasigendąs aiškesnio ryšio tarp atskirų Savivaldybės skyrių darbo ir bendrų rajono tikslų.
G. Ranonio siūlymu, svarbiausi darbai turėtų turėti konkretų terminą, aiškų rezultatą ir už jį atsakingą žmogų. Jis taip pat norėtų mažinti besidubliuojančių užduočių ir perteklinių derinimų.
Čia atsiranda ir viena labiausiai nuo tradicinės savivaldos retorikos besiskiriančių jo programos dalių – skaitmenizacija bei dirbtinis intelektas. G. Ranonis kalba apie technologijų naudojimą nagrinėjant gyventojų prašymus, konsultuojant verslą, ieškant potencialių investuotojų ir Savivaldybės vidaus kontrolėje.
Kandidatas įvardija ir konkrečius terminus. Jo sumanymu, dalį standartinių Savivaldybės paslaugų būtų galima suteikti per 24 valandas. G. Ranonis kalba apie tokius atvejus, kai sprendimui reikalingi duomenys jau yra valstybės ar Savivaldybės registruose – pavyzdžiui, informacija apie šeimos sudėtį, pajamas ar deklaruotą gyvenamąją vietą. Sistema, pasak kandidato, pati surinktų reikalingus duomenis, o gyventojas savo paskyroje galėtų matyti, kurioje stadijoje yra jo prašymas. Paprastesnius klausimus visą parą padėtų spręsti virtualus konsultantas.
Dar platesnį dirbtinio intelekto panaudojimą G. Ranonis numato ieškant investuotojų. Jo siūlymu, technologijos galėtų analizuoti rinkos informaciją, ieškoti plėtrą planuojančių įmonių ir padėti joms parengti Pasvalio rajono pasiūlymus. Gavus potencialaus investuotojo užklausą, sistema padėtų parinkti tinkamą sklypą, įvertinti elektros ir vandens poreikius bei susisiekimo galimybes. Kandidatas teigia, kad tokį investuotojo paieškos ir pasiūlymo ciklą norėtų sutrumpinti iki 48 valandų. Tačiau kol kas jo pateiktuose atsakymuose nedetalizuota, kokios konkrečios sistemos tam būtų reikalingos, kiek jos kainuotų ir per kiek laiko tokį modelį būtų įmanoma įdiegti.
Kur jau yra skaičiai, o kur jų dar trūksta
Viena konkrečiau apskaičiuotų G. Ranonio siūlomų priemonių – jaunų šeimų ir rajonui reikalingų specialistų pritraukimas. Kandidato skaičiavimu, pirmaisiais metais tokiam paketui reikėtų apie 218,5 tūkst. eurų.
Jis siūlo svarstyti iki 4 350 eurų Savivaldybės paramą jaunai šeimai pirmajam būstui įsigyti. Tam numatytų 40 tūkst. eurų fondą. Dar apie 70 tūkst. eurų pirmajame etape siūloma skirti teritorijai individualių namų statybai parengti – dešimties sklypų masyvui suprojektuoti ir infrastruktūrai įrengti.
Atskiras 60 tūkst. eurų fondas būtų skirtas rajonui trūkstamiems specialistams. Priklausomai nuo profesijos, įsikūrimo parama galėtų siekti nuo 5 iki 15 tūkst. eurų, ją susiejant su įsipareigojimu Pasvalio rajone dirbti bent trejus metus. Numatomos ir kitos priemonės – nuo kūdikio kraitelio iki pagalbos šeimoms, kurioms Savivaldybė negalėtų pasiūlyti tinkamos vietos darželyje.
Pats kandidatas pabrėžia, kad tai dar nėra galutinė schema – paramos dydžiai ir finansavimo apimtis turėtų būti tikslinami pagal teisines bei Savivaldybės biudžeto galimybes.
Kur kas mažiau apskaičiuotas kitas komiteto pažadas – per ketverius metus siekti sutvarkyti neasfaltuotas gatves ir kelių ruožus tankiai apgyvendintose teritorijose.
Remdamasis Savivaldybės strateginio plano įgyvendinimo ataskaita, G. Ranonis nurodo, kad rajone yra 914,2 kilometro vietinės reikšmės kelių, iš jų 150,8 kilometro – asfaltuoti. Tačiau pats pripažįsta, jog dar nėra suskaičiuota, kiek kilometrų apimtų būtent komiteto pažadas ir kiek toks darbas kainuotų.
Jo teigimu, pirmiausia turėtų būti sudarytas konkretus tvarkytinų ruožų sąrašas, apskaičiuota jų kaina ir nustatyta darbų eilė.
Dėl Pasvalio Vilniaus gatvės G. Ranonio pozicija konkretesnė. Miesto centro savitumą jis siūlo išsaugoti, tačiau važiuojamojoje dalyje akmenines trinkeles keistų lygesne ir kasdieniam eismui patogesne danga. Kandidatas neatmeta ir asfalto. Dabartinės gatvės sutvarkymo idėją jis vadina gera, tačiau mano, kad pats projektas buvo įgyvendintas netinkamai, o darbų kontrolė buvusi nepakankama.
Turizmo srityje pirmuoju didesniu projektu G. Ranonis rinktųsi Lėvens pakrantės ties malūno lanka pritaikymą poilsiui ir vandens pramogoms. Čia jis matytų pėsčiųjų takus, terasas ir vandens pramogų infrastruktūrą. Kitos jo minimos idėjos – apžvalgos bokštai, takai prie vandens telkinių, o tolesnėje perspektyvoje net privataus investuotojo vystomas atrakcionų parkas ar uždara slidinėjimo arena. Pats kandidatas pripažįsta, kad pastarosioms idėjoms pirmiausia reikėtų įvertinti paklausą, atsiperkamumą ir investuotojų susidomėjimą.
Joniškėlio ligoninė – už paslaugų išsaugojimą, bet po įvertinimo
Joniškėlio ligoninės padalinio ateitis tapo vienu jautriausių rajono klausimų. G. Ranonis pasisako už gyventojams reikalingų palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų išsaugojimą Joniškėlyje, tačiau kartu sako, kad sprendimas turi remtis realiais duomenimis.
Jo teigimu, prieš sprendžiant padalinio ateitį būtina žinoti paslaugų poreikį, numatomą pacientų skaičių, darbuotojų galimybes, veiklos atnaujinimo ir tolesnio išlaikymo kainą. Todėl kandidatas pasisako už padalinio veiklos ir finansavimo auditą.
G. Ranonis kritiškai vertina tai, kad veiklos atnaujinimo terminas buvo nustatytas dar nesulaukus audito išvadų.
Jeigu vertinimas parodytų, kad trūksta pinigų ar darbuotojų padaliniui veikti visa apimtimi ir užtikrinti paslaugų kokybę, kandidatas neatmeta ir kitų variantų. Vienas jų – socialinės globos vietų išsaugojimas Joniškėlyje.
„Medicininės slaugos ir socialinės globos poreikius būtina vertinti atskirai“, – pabrėžia G. Ranonis.
Jo nuomone, rajonui kartu reikia ilgalaikio plano, kaip pritraukti gydytojų ir kitų medikų. Tarp galimų priemonių jis mini stipendijas, pagalbą apsirūpinant būstu ar įsikūrimo išlaidų kompensavimą.
Ką darytų pirmiausia?
Jeigu laimėtų rinkimus, G. Ranonis pirmosioms šimtui mero darbo dienų įvardija tris pagrindinius darbus.
Pirmasis – peržiūrėti Savivaldybės darbų ir atsakomybės sistemą. Svarbiausiems kadencijos darbams būtų nustatyti konkretūs terminai ir už juos atsakingi žmonės, o gyventojams apie pažangą būtų atsiskaitoma kas tris mėnesius. Kartu kandidatas žada inicijuoti stringančių investicinių projektų teisinį ir finansinį patikrinimą bei peržiūrėti susitarimus dėl ekonominių zonų plėtros.
Antrasis – parengti jaunų šeimų ir rajonui trūkstamų specialistų pritraukimo programą. G. Ranonis siektų, kad dar kadencijos pradžioje būtų nustatyta, kokia parama galėtų būti skiriama pirmajam būstui, įsikuriantiems specialistams ir į rajoną grįžtančiam jaunimui, kokios būtų paramos sąlygos ir iš kur tam būtų skiriami pinigai.
Trečiasis – pasirinkti teritorijas, kuriose pirmiausia būtų sudaromos sąlygos kurtis verslui ir statyti gyvenamuosius namus. Kandidato teigimu, per pirmąsias 100 dienų būtų įvertinta, kam priklauso tinkami sklypai, kokia ten yra infrastruktūra ir ko dar reikėtų, o Tarybai būtų pateikti pirmieji sprendimai dėl jų parengimo.
„Per pirmąsias 100 dienų taip pat užfiksuotume pradinę rodiklių būklę ir paskelbtume pamatuojamus kadencijos tikslus“, – teigia G. Ranonis.
Idėjų kandidato programoje netrūksta. Tačiau rinkimų kampanijoje teks atsakyti į gerokai sunkesnį klausimą – kiek jos kainuos, iš kur bus paimti pinigai ir ką iš tiesų bus įmanoma padaryti per vieną kadenciją.
