Prie mikrofono – šešiolikmetis Vėjas Žemaitaitis. Kai pasiūlė gimnazijoje kurti radiją, jis dar buvo septintokas. Dabar Pumpėnų radijas skamba jau trečius metus, o aplink Vėją susibūrė mokinių komanda, kuri trečiadieniais rengia tiesiogines laidas. Tai, kas prasidėjo nuo paprasto sumanymo išnaudoti mokyklos garso sistemą, virto nuolatine gimnazijos gyvenimo dalimi. Pernai Pumpėnų miestelio bendruomenė Vėją pasiūlė pretendentu į Pasvalio krašto premiją – už veiklas, kurios skatina jaunimo saviraišką ir bendruomeniškumą.
Pradžia – nuo skambučio
2023 metais Pumpėnų gimnazijoje, įgyvendinant Tūkstantmečio mokyklų programą, buvo įrengta sistema, leidžianti ne tik muzikos garsais skelbti pertraukas, bet ir transliuoti pranešimus. Vėjas greitai suprato: jeigu per mokyklos garso sistemą galima kalbėti, vadinasi, galima pabandyti kurti radiją.
– Nuėjau pas auklėtoją, chemijos ir biologijos mokytoją Donatą Šatienę, ir sakau: mums reikia išnaudoti šią technologiją. O gal pabandom kurti radiją? Mokytoja mane palaikė, administracija taip pat sutiko. Nieko ilgai neplanavome – pakako vieno pokalbio, – prisimena Vėjas.
Pirmasis eteris įvyko 2023 metų balandžio 27 dieną. Vėjas iki šiol mena saulėtą tos dienos orą ir jausmą po transliacijos. Išėjęs į lauką jis suprato, kad viduje tarsi kažkas atsirakino.
Kartu su juo pirmąsias laidas kūrė Mantė Valainytė, Kristupas Junevičius ir Eimantas Pečiukas. Komanda rinko informaciją apie gimnazijos gyvenimą, rūpinosi muzika, orų prognoze, o Vėjas parengtą medžiagą sudėdavo į tekstą ir stodavo prie mikrofono.
Nuo pat pradžių buvo sutarta: Pumpėnų radijas skambės kiekvieną trečiadienį 12 valandą per ilgąją pertrauką.
Pirmąjį tekstą mokėsi keturias dienas
Pirmajai laidai komanda ruošėsi apie dvi savaites: rinko informaciją, rašė tekstus, mokėsi naudotis technika, kurios iki tol nebuvo bandžiusi. Tačiau didžiausias išbandymas laukė prie mikrofono.
– Turiu nuostabią lietuvių kalbos mokytoją Jurgą Bagdonienę, kuri visada tikėjo mano gebėjimu viešai kalbėti. Prieš pirmą eterį keturias dienas sėdėjau, jaudinausi ir skaičiau tekstą, kad viskas būtų tobula. Mama užeidavo tik su valgiu, tėtis paklausdavo, kaip sekasi, o aš vis kartojau tekstą, nes norėjau gerai pasirodyti, – pasakoja Vėjas.
Pirmuosius į eterį ištartus žodžius jis prisimena iki šiol:
– Sveiki visi! Su jumis sveikinuosi aš – Vėjas. Nuo šių metų pradedame naują veiklą – radijo transliacijas.
„Kam čia to reikia?“
Radijas Pumpėnų gimnazijoje iš karto netapo visų laukiama trečiadienio tradicija. Pirmiausia teko atlaikyti klausimus, replikas ir pašaipas.
– Kai pradėjau, dalis vyresnių mokinių iš manęs šaipėsi: „Kam čia to reikia?“, „Dar vienas triukšmo šaltinis mokykloje!“ Bet nekreipiau dėmesio. Sakydavau: dabar jau nieko nepadarysit – radijas bus ir reikės su tuo susigyventi, – šypsosi Vėjas.
Jis sako greitai supratęs, kad mokyklos nuotaikos keičiasi. Vieną savaitę tas pats žmogus gali piktintis, kad muzika per garsi, o kitą – prieiti ir padėkoti už laidą.
Priprasti reikėjo ir mokytojams. Ne dėl to, kad kas nors būtų prieštaravęs, bet dėl paprastos priežasties – mokykloje atsirado naujas garsas. O pradžioje jis ne visada buvo suvaldytas.
– Buvo problemų su garsu – jis dažnai būdavo per didelis. Nors nė vienas mokytojas nieko blogo nesakė, bet iš akių matėsi, kad jie tam tikroje sumaištyje: kas čia vyksta? – prisimena gimnazistas.
Dabar Vėjas jaučia, kad radijas mokykloje turi savo klausytojus. Pasigirdus eteriui koridoriai trumpam tarsi nutyla, o jaunesni mokiniai prieina paprašyti dainos ar pasiūlo papasakoti apie mėgstamą atlikėją.
Radijas – ne vieno žmogaus darbas
Iš pradžių Pumpėnų radijas laikėsi ant kelių entuziastų pečių. Pirmasis sezonas buvo trumpas – vos kelios laidos, po kurių prasidėjo vasaros atostogos. Tačiau kitąmet prie radijo jau dirbo šeši mokiniai, o šiemet Vėjas prie mikrofono stovi nebe vienas.
Laidas kartu su juo ruošia Evelina Mickeliūnaitė, Gabija Bajalytė, Kajus Jasmontas, Rusnė Račaitė, Mantė Valainytė ir Vėjūnė Kazlauskaitė. Mokiniams ir toliau talkina mokytoja Donata Šatienė.
Keitėsi ir radijo turinys. Iš pradžių laidos buvo skirtos tam, kas vyksta gimnazijoje: mokinių pasiekimams, renginiams, sportui, orų prognozei. Šiemet kūrėjai nusprendė, kad mokyklos naujienos greičiau keliauja socialiniais tinklais, todėl eteryje pasirinko kitą kelią – muziką. Dabar trečiadieniais jie pasakoja apie skirtingus muzikos stilius.
Mokiniai susiskirsto poromis, renkasi temas, ruošia tekstus, derina muziką. Vėjas ne tik veda laidas, bet ir padeda komandai sudėlioti eterį – kad jis turėtų pradžią, ritmą ir aiškią mintį.
Visos transliacijos vyksta tiesiogiai, todėl be netikėtumų neapsieinama. Kartais viduryje sakinio nutyla mikrofonas, kartais nepasiduoda sunkesnis žodis, kartais pavardė nuskamba ne taip, kaip turėtų. Tačiau Vėjas sako, kad tai – natūrali gyvo radijo dalis.
Kai turi laiko, jis klausosi profesionalių radijo stočių, stebi laidų vedėjus, žiūri transliacijas iš studijų. Kaip jie pradeda laidą? Kaip kalba? Kaip išsisuka, kai kas nors nepavyksta? Į šiuos dalykus jis žiūri jau ne kaip paprastas klausytojas, o kaip žmogus, kuris pats kiekvieną savaitę sėda prie mikrofono.
Drąsa ir veiklumas
Vėjo auklėtoja ir nuolatinė radijo pagalbininkė Donata Šatienė jį pažįsta nuo penktos klasės. Mokytoja sako, kad Vėjas nuo pat pradžių išsiskyrė ne tik kūrybiškumu, bet ir drąsa imtis atsakomybės.
– Vėjas yra labai jautrus, kūrybingas, bet kartu turi labai daug drąsos veikti. Kūrybiškų, meniškų vaikų yra daug, bet ne visi drąsūs, – sako mokytoja.
Ji prisimena Rugsėjo pirmąją, kai Vėjas atėjo į penktą klasę. Po šventės berniukas priėjo prie mokytojos ir pasakė: jeigu reikės pravesti kokį renginį ar turėsite minčių dėl veiklų, aš jums viską galėsiu padaryti.
– Mes matėmės pirmą kartą, ir ta drąsa mane labai nustebino. Iš šeimos jis atsinešė atsakomybės jausmą – jei pasakei, tai ir padarei, – kalba D. Šatienė.
Pasak mokytojos, radijo pradžia nebuvo lengva. Reikėjo mokytis tarties, sureguliuoti garsą, susitarti dėl turinio, priprasti prie tiesioginio eterio. Tačiau šiandien Pumpėnų radijas jau tapo gimnazijos gyvenimo dalimi. Kai rugsėjį transliacijos vėlavo prasidėti, mokiniai ir mokytojai klausinėjo, kada radijas sugrįš.
– Aš labiausiai džiaugiuosi vaikais. Jiems vis kartoju: jūs darykite, o aš galiu patarti, pakoreguoti, dokumentus sutvarkyti. Anksčiau viską paleisti mokėjo tik Vėjas – jei jo nebūdavo, nevykdavo ir transliacijos. Dabar jau visi žino, ką reikia daryti. Susiformavo komanda, kurioje kiekvienas turi savo pomėgį. Jei vaikams duodi galimybę veikti, jie veikia, – sako mokytoja.
Nuo radijo – prie kameros ir scenos
Vėjas veiklos ieško ne tik mokykloje. Būdamas penkiolikos jis įregistravo socialinių tinklų turinio kūrimo įmonę „Breeze Media“ – kuria trumpus vaizdo įrašus, administruoja socialinių tinklų turinį, o uždirbtus pinigus dažniausiai investuoja į filmavimo įrangą. Savaitgaliais jis turguje prekiauja daržovėmis, o gautą atlygį taip pat skiria savo įmonės veiklai.
Jam artima ir scena. Pernai kartu su mokytoja Donata Šatiene ir Pumpėnų bibliotekininke Edita Jackuviene Vėjas pastatė spektaklį „Atžalynas“: ėmėsi režisūros, subūrė mokinius ir kartu su jais pristatė darbą žiūrovams.
Ateityje jis norėtų studijuoti aktorystę Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Jei į aktorystę nepavyktų įstoti iš pirmo karto, svarstytų lietuvių kalbos mokytojo kelią – Vėjui jis taip pat artimas per žodį, kalbėjimą ir darbą su žmogumi.
O radijas? Ar jis galėtų tapti Vėjo profesija?
– Aš visą gyvenimą noriu kalbėti. Nuolat pagalvoju apie galimybę būti laidų ar renginių vedėju. Bet pirmiausia – aktorystė. Radijas man labiau hobis, – sako Vėjas.
Kol kas jo balsas kiekvieną trečiadienį skamba Pumpėnų gimnazijos koridoriuose. Gal po kelerių metų Vėjas stovės scenoje, ves renginius ar kalbės radijo studijoje. Tačiau kelias į didesnes auditorijas jam prasidėjo čia – Pumpėnuose.
