Juos privalėtų turėti grožio paslaugų teikėjai, automobilių remontininkai, statybininkai, konsultantai, kvalifikacijos specialistai, dirbantys patalpose ar kitose stacionariose vietose.
Apie kai kurių išimčių, leidžiančių dirbti be kasos aparatų, naikinimą VMI pranešė rašte Seimo Biudžeto ir finansų komitetui.
Stacionariomis vietomis, pasak VMI, būtų laikomi pastatas, patalpos, kioskas, vagonėlis, kilnojamasis namelis, kur teikiamos paslaugos.
Pasak Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Algirdo Syso, kai kurie Seimo nariai jau 13 metų Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir Finansų ministerijos prašo naikinti išimtis, leidžiančias dirbti be kasos aparatų.
A. Sysas BNS sako, jog pradėjęs vadovauti komitetui jis iškart kėlė šį klausimą: „Sako (VMI – BNS), kad ruošia. Jau ruošia pusantrų metų.“
Anot jo, VMI komitetui pateikta analizė dėl individualiai dirbančių gyventojų pajamų yra didelis laimėjimas: „Gavau net raštu. Irgi pusantrų metų reikėjo laukti“.
Jis teigė apie tai kalbėjęs su buvusiu finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu, dabar kalbės su naujuoju ministru Taurimu Valiu: „Čia Vyriausybės klausimas, o ne Seimo.“
VMI pabrėžia, kad jos siūlymą palaiko ir Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija.
Be kasos aparatų ir toliau galėtų dirbti individualiai ne stacionariose vietose dirbantieji. Dabar be jų gali dirbti visi žmonės, kurie verčiasi individualia veikla teikdami paslaugas.
Naujasis finansų ministras T. Valys yra sakęs, kad kova su šešėline ekonomika bus vienas Finansų ministerijos prioritetų, o rudenį VMI parengs kovos su šešėliu priemones ir įgyvendinimo planą.
Kasos aparatus užpernai turėjo iki 3 proc. individualiai dirbančiųjų
Seimo komitetui pateiktais VMI duomenimis, pagal verslo liudijimus arba individualios veiklos pažymą 2024 metais dirbo 364 tūkst. žmonių, iš jų kasos aparatus buvo įsigiję beveik 9 tūkst. – apie 2,5 proc. Inspekcijos vertinimu, iki 70 proc. jų veiklos vietą buvo galima laikyti stacionaria.
Iš 26,5 tūkst. pernai pajamas už 2024 metus deklaravusių dirbančiųjų kirpyklose arba grožio salonuose naudojo tik 217 kasos aparatų.
Pasak A. Syso, tokie skaičiai rodo, kad pajamos slepiamos: „Vadinasi, sukčiaujama (…) Ten, kur daugiausia pinigų praplaukia, ten ir nenaudoja (kasos aparatų – BNS).“
VMI nustatė, kad vidutinės šio sektoriaus darbuotojų metinės pajamos po atskaitymų sekė apie 9,5 tūkst. eurų, arba apie 788 eurus per mėnesį, tačiau vien privalomajam sveikatos draudimui 2024 metais jie turėjo skirti apie 774 eurus per metus, be to, jie privalo mokėti „Sodros“ įmokas.
„Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad deklaruojamos pajamos neatitinka tikrovės“, – konstatuoja VMI.
Panaši situacija 2024 metais buvo statybų ir remonto bei apdailos sektoriuje – čia individualia veikla užsiėmė 32,5 tūkst. žmonių, kurių mėnesio pajamos siekė 499 eurus. Tik 82 iš jų turėjo kasos aparatus.
Iš 16,6 tūkst. švietimo, kvalifikacijos tobulinimo ir papildomo mokymo paslaugas teikiančių gyventojų tik 27 turėjo kasos aparatus. Jų mėnesio pajamos siekė 361 eurą.
VMI teigimu, vertinant autoremonto veiklos pobūdį ir paslaugų kainą rinkoje, individualiai dirbusių 8 tūkst. gyventojų deklaruotos pajamos – vidutiniškai 374 eurai per mėnesį – buvo neproporcingai mažos ir leido daryti prielaidą, kad dalis jų nedeklaruojama.
55,6 proc., arba 140,2 tūkst. individualiai dirbusiųjų deklaravo pajamas iki 5 tūkst. eurų.
VMI duomenimis, šiuo metu rinkoje jau galima rinktis iš 83 kasos aparato modelių. i.EKA sukurta virtualios fiskalizacijos paslauga leidžia kasos aparato funkcijas įsidiegti išmaniuosiuose įrenginiuose – planšetiniuose kompiuteriuose, mobiliuosiuose telefonuose ar bankų kortelių terminaluose.
„Virtualios fiskalizacijos kasos aparatai paprastai yra kompaktiški ir nedideli įrenginiai, telpantys į ranką, prekybos/paslaugų teikimo vietoje neužimantys daug vietos. Jie nereikalauja pastovaus elektros energijos tiekimo. Jais lengva naudotis, eksploatuoti ir transportuoti“, – sako VMI.
Autorė Sniegė Balčiūnaitė
Andriaus Vaitkevičiaus / BNS nuot.
