Rugpjūčio pabaigoje D. Avellaneda išvyks į Romą. Ten jis gyvens Įsikūnijusio Žodžio instituto vienuolyno bendruomenėje ir dėstys viename iš Vatikano universitetų.
„Man asmeniškai labai liūdna, nes čia yra mano kraštas, mano šalis, mano parapija, mano žmonės ir mano draugai“, – telefonu „Darbui“ sakė kunigas Domingo.
Dvasininkas neslėpė, kad išvykimas jam yra skaudus. Per daugiau kaip du dešimtmečius Pumpėnuose ir kitose Lietuvos vietose jis užmezgė daug artimų ryšių.
„Pumpėnuose ir visoje Lietuvoje turiu draugų, su kuriais bendrauju. Čia yra vaikai, Mišių patarnautojai, su kuriais kiekvieną sekmadienį ką nors veikiame. Todėl man tai yra smūgis. Nelengva. Sunku“, – kalbėjo D. Avellaneda.
Apie sprendimą pranešė iš karto
Apie būsimus pokyčius iš pradžių jis nenorėjo kalbėti viešai, bet po to persigalvojo.
„Kai po pokalbio su vyskupu šis faktas buvo patvirtintas, pagalvojau, kad kuo anksčiau pasakysiu žmonėms, tuo ir man pačiam bus lengviau gyventi su šiuo sunkumu“, – sakė kunigas.
Kunigas neatmeta galimybės ateityje sugrįžti į Lietuvą. Vis dėlto jis pabrėžia, kad kol kas tai nėra nei galutinis sprendimas, nei pažadas.
„Yra galimybė po dvejų metų sugrįžti. Tačiau tai tik galimybė – ji dar nereiškia, kad taip ir bus“, – sakė kunigas Domingo.
Beveik visa kunigiška tarnystė – Lietuvoje
Domingo Avellaneda Cabanillas gimė 1977 metų rugpjūčio 26 dieną Saltos mieste, Argentinos šiaurėje. Kunigystės šventimus jis priėmė 2003 metų rugpjūtį, o 2004-ųjų sausį kaip misionierius atvyko į Lietuvą.
Po kelių pirmųjų savaičių Panevėžyje kunigo tarnystės vieta tapo Pumpėnai. Čia prabėgo beveik visa jo kunigiška tarnystė. D. Avellaneda priklauso Argentinoje įkurtam Įsikūnijusio Žodžio institutui. Šios tarptautinės katalikų vienuolijos nariai tarnauja įvairiose pasaulio šalyse, daug dėmesio skiria misijoms, parapijoms stiprinti ir darbui su jaunimu.
Atvykęs į Lietuvą kunigas beveik nemokėjo lietuviškai, o bendrą kalbą su Pumpėnų vaikais pirmiausia rado per sportą.
Pumpėnų jaunimą subūrė futbolas
Jau 2004 metų pabaigoje prie parapijos buvo įkurtas jaunimo klubas „Juventus“. Iš pradžių į susitikimus ateidavo vos keli vaikai, tačiau ilgainiui veikla išsiplėtė: pradėtos rengti futbolo treniruotės, stovyklos, išvykos, žaidimų vakarai ir jaunimo susitikimai.
Kunigas pats žaidė futbolą, treniravo vaikus, keliavo su jais ir stengėsi, kad parapija jaunam žmogui būtų ne vien vieta, į kurią ateinama sekmadienį. D. Avellaneda ne kartą yra pabrėžęs, kad norint su jaunimu kalbėtis apie tikėjimą, pirmiausia reikia pelnyti jo pasitikėjimą, pažinti jo kasdienybę ir rasti jam suprantamą bendravimo būdą.
Iš parapijoje pradėtų nedidelių susitikimų išaugo Pumpėnų jaunimo dienos, į kurias rinkdavosi jaunuoliai ne tik iš Pasvalio rajono, bet ir iš visos Lietuvos. Sportas, muzika ir pramogos jose buvo derinami su pokalbiais apie tikėjimą, atsakomybę, draugystę ir gyvenimo pasirinkimus.
D. Avellaneda taip pat aktyviai įsitraukė į ateitininkų veiklą, organizavo stovyklas, žygius ir keliones. Ne vienas jo jaunystėje sutiktas pumpėnietis vėliau sugrįždavo į parapiją jau kurti šeimos, tuoktis ar krikštyti savo vaikų.
Lietuvą pasirinko savo namais
Per ilgus tarnystės metus kunigas Domingo tapo viena geriausiai žinomų Pumpėnų ir viso Pasvalio krašto asmenybių. 2013 metais už veiklą bendruomenėje ir darbą su jaunimu jis buvo įvertintas televizijos projekto „Lietuvos garbė“ apdovanojimu.
2021 metų balandį Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu D. Avellanedai buvo suteikta Lietuvos pilietybė.
Pats kunigas viešuose pokalbiuose Lietuvą ne kartą vadino savo namais.
Birželio mėnesį Domingo „Darbui“ duotą interviu rasite čia.
Aidos GARASTAITĖS nuotr.
