Ilgametė tradicija tapo tarptautiniu renginiu
kalbos mokytoja metodininkė, „Erasmus+“ projektų koordinatorė Inga Špokavičienė pasakojo, kad tradicinis viešojo kalbėjimo anglų kalba konkursas gimnazijoje rengiamas nuo 2013 metų. Per tą laiką jis tapo vienu svarbiausių užsienio kalbų renginių mokykloje.
„Turėdami „Erasmus+“ akreditaciją, nusprendėme konkursą išplėsti ir paversti tarptautiniu. Pernai šį formatą išbandėme pirmą kartą, o šiemet jį pakartojome“, – sakė mokytoja.
Į Pasvalį atvyko devyni mokiniai ir du mokytojai iš Rumunijos, keturi mokiniai ir mokytoja iš Bulgarijos bei du mokiniai ir mokytoja iš Italijos. Visą savaitę jie gyveno Pasvalio kempinge ir dalyvavo bendrose veiklose.
Virusas konkurso nesugadino
Konkurso išvakarėse svečius vieną po kito ėmė guldyti virusas. Antradienio naktį susirgo penki rumunų mokiniai ir viena mokytoja, trečiadienio vakarą – ir dalis bulgarų grupės. Nors dėl to ne visi galėjo dalyvauti konkurse, renginys įvyko sėkmingai.
Šiemet viešojo kalbėjimo anglų kalba konkurso tema buvo „A Sustainable School: Not Only About Solar Panels“ – „Tvari mokykla: ne tik apie saulės baterijas“. Pasak I. Špokavičienės, tvarumas apima ne vien ekologiją, bet ir socialinius, ekonominius bei kultūrinius aspektus, todėl mokiniai galėjo laisvai rinktis savo kalbų kryptį.
Dauguma pasirinko ekologinę temą, tačiau nuskambėjo ir originalesnių minčių. Tvarumas buvo siejamas su paveldu ir tradicijomis, primenant, kad tvari mokykla – tai ne tik technologiniai sprendimai, bet ir gebėjimas saugoti kultūrinę atmintį.
Jaunesniųjų grupėje triumfavo pasvalietė
Šiemet konkurso dalyviai varžėsi dviejose amžiaus grupėse: 9–10 ir 11–12 klasių. Jaunesniųjų grupėje, kurioje pasirodė septyni oratoriai, nugalėjo Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos 1a klasės mokinė Austėja Krūvelytė, parengta mokytojos Ingos Kučnerienės. Rumunijos atstovė Farkas Rebecca-Theodora pelnė charizmatiškiausios oratorės nominaciją, o Draghia Sophia-Maria – originaliausios kalbos įvertinimą.

Vyresniųjų grupėje, kurioje varžėsi dešimt dalyvių, nugalėtoju tapo Biržų „Saulės“ gimnazijos 4d klasės mokinys Jokūbas Ratnikas, kurį konkursui parengė mokytoja Gražina Ryser. Organizatoriai džiaugėsi, kad biržiečiai šiame konkurse dalyvavo pirmą kartą ir iš karto iškovojo pergalę.
Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos 3a klasės mokinei Perlai Maminskaitei, kurią ruošė mokytoja Neringa Bitinienė, skirta nominacija už aiškiausią ir rišliausią kalbą. Dar du apdovanojimai atiteko Rumunijos atstovams: Kocsis Robert-Andrei įvertintas už originaliausią kalbą, o Fintinaru Adrian pripažintas charizmatiškiausiu oratoriumi.
Dalyvius vertino ir svečiai, ir gimnazistai
I. Špokavičienė pabrėžė, kad tai ne paprastas anglų kalbos konkursas – čia vertinamas ne tik kalbos taisyklingumas, bet ir oratorinis meistriškumas.
„Svarbu ne tik ką pasakai, bet ir kaip tai darai. Komisija vertina kalbos įtaigą, laikyseną, gebėjimą paveikti klausytoją, kalbos rišlumą“, – sakė pašnekovė.
Dalyvių pasisakymus vertino komisija, sudaryta iš užsienio svečių ir dviejų gimnazijos mokinių – Justo Trinskio bei Karolinos Gižaitės. Pasak I. Špokavičienės, jie pasirinkti todėl, kad laisvai kalba angliškai ir galėjo išlikti nešališki. Komisijoje taip pat dirbo Daniel Zamfir iš Rumunijos, Tony Ilieva iš Bulgarijos ir Francesca Negri iš Italijos.
Įsiminė ramybė
Oratorių konkurse dalyvavo ir du italų mokiniai – Emanuelis ir Džulija. Skirtingai nei kiti dalyviai, jie Pasvalyje praleido dvi savaites. Italai gyveno lietuvių šeimose, lankė pamokas kartu su bendraamžiais ir iš arti pažino lietuvišką mokyklą bei kasdienį gyvenimą.
Kad viešnagė vyktų sklandžiai, jai ruoštasi iš anksto. Per žiemos atostogas į Pasvalį buvo atvykusios dvi mokytojos iš Emanuelio ir Džulijos mokyklos. Jos susitiko su mokinius priimsiančiomis šeimomis, bendravo su tėvais ir norėjo įsitikinti, kokioje aplinkoje jų auklėtiniai gyvens.

Emanuelis ir Džulija atvyko iš Leko miesto, esančio maždaug už 50 kilometrų nuo Milano. Maždaug 60 tūkst. gyventojų turintis miestas gerokai skiriasi nuo Pasvalio.
Džulija sakė, kad prieš atvykdama į Lietuvą apie mūsų šalį beveik nieko nežinojo. O štai Emanuelis jau buvo girdėjęs, kad tai gražus kraštas, garsėjantis gamta, ramybe ir… skaniu šokoladu – taip Lietuvą jam buvo apibūdinę šeimos draugai lietuviai.
Nors jaunuoliai galėjo rinktis ir kitas „Erasmus+“ kryptis – Ispaniją, Portugaliją, Prancūziją ar Slovakiją, jie pasirinko Lietuvą, nes, kaip sako, norėjo naujos patirties.
Emanuelis pripažino, kad Pasvalyje vėsiau nei namuose.
„Čia šalčiau nei pas mus, bet ne taip, kad būtų sunku priprasti. Orai primena tokius, kokie Italijoje būna žiemą“, – sakė jis.
Jam Pasvalys pasirodė visai kitoks nei gimtasis Lekas, esantis netoli kalnų, tačiau paliko gerą įspūdį. Džulijai mūsų miestas pasirodė labai mažas ir ramus. Ji pastebėjo, kad čia nėra tokio vakarinio gyvenimo ir jaunimo pramogų, prie kokių jie įpratę Italijoje, tačiau būtent ši ramybė jai ir įsiminė labiausiai.
Nustebino lietuviška mokykla
Emanuelį nustebino ir kai kurie Lietuvos bei Italijos mokyklų skirtumai. Pasak jo, Lietuvoje mokiniai vaikšto iš vieno kabineto į kitą, o Italijoje visą dieną lieka toje pačioje klasėje – pas juos ateina mokytojai. Italijoje pamokos trunka po 55 minutes, o pertraukų beveik nėra – tik viena, maždaug 20 minučių. Nustebino ir tai, kad Lietuvos mokiniai turi daugiau galimybių rinktis mokomuosius dalykus.

viešnagės Pasvalyje metu jie gyveno. Aidos GARASTAITĖS nuotr.
Viešnagės metu italai ne tik pažino kitokią mokyklos tvarką, bet ir susirado draugų. Emanuelis gyveno Valakėliuose pas Igną Tuomą.
„Pirmą dieną Emanuelis buvo nelabai kalbus, bet kai pradėjome dalytis kambariu, greitai susidraugavome“, – sakė Ignas.
Emanuelis prisipažino Lietuvoje jautęsis gerai. „Ignas, pas kurį gyvenau, tapo mano draugu. Žmonės čia draugiški, padeda, todėl aš jaučiuosi laimingas“, – kalbėjo italas.
Džulija gyveno Odetos Samulionytės iš Namišių šeimoje.
„Pradžioje Džulija buvo rimta, atrodė užsidariusi, o dabar tapome artimos draugės“, – sakė namišietė.
Džulija džiaugėsi, kad Pasvalyje galėjo bendrauti ne tik su lietuviais, bet ir su kitų šalių bendraamžiais, čia viešėjusiais pagal „Erasmus+“ programą.
Lietuviški įspūdžiai
Gyvenimas lietuvių šeimose italams paliko nemažai įspūdžių. Emanuelis itin gyrė Igno mamą. „Ji – supervirėja. Viskas, ką ji gamino, buvo labai skanu“, – sakė vaikinas.
Džulijai lietuviškas maistas taip pat patiko, tačiau ją nustebino lietuvių įprotis prie įvairių patiekalų siūlyti kečupą. Ji prisiminė Biržuose patirtą nuostabą, kai picerijoje prie picos buvo atnešta kečupo ir kitų padažų.
Emanuelį nustebino ir kiti kasdieniai skirtumai – pavyzdžiui, kad Lietuvoje kapučinas geriamas ir po pietų, nors Italijoje tai laikoma rytiniu gėrimu. Jam įstrigo ir tai, kad energiniai gėrimai Lietuvoje parduodami nuo 18 metų, o Italijoje – nuo 14-os.
Viešnagės metu italai aplankė ir daugiau Lietuvos vietų. Kaune jie stebėjo Kauno „Žalgirio“ rungtynes. Emanueliui šis apsilankymas paliko tokį stiprų įspūdį, kad svarbiausiu suvenyru, kurį jis vešis namo, tapo firminis komandos šalikas.
Italams taip pat patiko Kryžių kalnas, Kirkilų apžvalgos bokštas ir kitos aplankytos vietos. Emanuelis ir Džulija sakė, kad, jei ieškotų ramybės, į Lietuvą tikrai norėtų sugrįžti.
Svečiai jau išskrido namo, tačiau su Ignu ir Odeta atsisveikino trumpam. Po poros savaičių Pasvalio gimnazistai keliaus į Italiją, kur vėl susitiks su naujai surastais draugais, susipažins su jų kasdienybe, mokykla ir gyvenimu italų šeimose.





