Šiaurės Lietuvoje netrukus sužydės braškės 

Biržų rajono Suosto kaime ūkininkaujantys Tadas ir Erika Bėliakai plečia braškių uogynus,  džiuginančius derliumi nuo ankstaus pavasario iki vėlyvo rudens. „Suosto uoga“ žinomas kaip ypatingo skonio ir kokybės Biržų krašto ūkio produkto prekybinis ženklas. Šeimos verslo sėkmei neabejotiną įtaką turi jaunų ūkininkų darbštumas, nuolat gilinamos žinios, naujausių technologijų taikymas bei Europos Sąjungos parama. Ji šeimos ūkį pasiekia rengiant ir įgyvendinant investicinius projektus modernaus ūkio plėtrai.   

Ministro dėmesys ūkyje diegiamoms inovacijoms 

„Labiausiai ir norisi pasidžiaugti pažangų ūkį kuriančiais bei jo plėtrą planuojančiais jaunaisiais Biržų krašto ūkininkais. Šis ūkis yra puikus pavyzdys, kaip entuziazmas ir noras keičia tradicines žemės ūkio praktikas“, – sakė balandžio 4 dieną Tado ir Erikos Bėliakų ūkyje lankęsis žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Svečias apžiūrėjo naujausius šiltnamius, pradėtus eksploatuoti praėjusiais metais. Juose auginamos braškės rudenį davė pirmąjį derlių. Šiuo metu braškės jau sukrovusios žiedus ir netrukus turi sužydėti. „Tereikia vienos kitos šiltesnės dienos, ir žiedai išsiskleis. Netrukus į šiltnamį atkeliaus kamanės, kurių darbas yra apdulkinti žiedus“, – pasakojo ūkininkas T. Bėliakas.  

0,2 ha dydžio šiuolaikinių metalinių konstrukcijų šiltnamiai dengti dviguba plėvele. Į tarpą tarp plėvelių pripučiama oro, dėl to šiltnamis lėčiau vėsta. Vidaus temperatūra kontroliuojama kompiuterine sistema, kuri atidaro ar uždaro vėdinti skirtus stoglangius. Prie šiltnamių pastatyta automatinė meteorologinė stotelė, jos duomenys taip pat perduodami šiltnamio valdymo sistemai.

Braškių kelmai pasodinti durpių substrato maišuose, suguldytuose specialiuose stelažuose. Prie kiekvieno jų iš abiejų pusių yra speciali juosta, kad uoga, augdama ir sunkėdama, turėtų, į ką atsiremti. Į kiekvieną tokį maišą atvesta laistymo sistema, įrengtas perteklinio vandens surinkimas. Ateityje ūkininkai planuoja braškių daigus sodinti į vazonus, toks būdas esantis racionalesnis. Taip pat galvojama ir apie šildymo ir dirbtinio apšvietimo sistemų įrengimą. Tai leistų pirmą derlių išauginti maždaug mėnesiu anksčiau. 

Šiltnamyje nuimami du – pavasarinis ir rudeninis – braškių derliai, o vasarą braškės dera atviruose laukuose. 

Ūkininkai planuoja per šiuos metus braškynus išplėsti iki 8 hektarų, o šiltnamių plotus padidinti iki 1 ha.  

Pradžia – nuo kelių lysvių 

Braškių auginimo verslas vystomas Tado gimtajame Suoste, į kurį kadaise atvyko ir Kupiškio krašte gyvenusi Erika. Pora susipažino mokydamiesi Kupiškyje. Tadas mokėsi statybininko, Erika – prekybos žinovo specialybės. Abiem šitie mokslai praverčia ir planuojant naujus objektus sodyboje, ir bendraujant su klientais. Plečiantis realizacijos apimtims klientų daugėja, ryšio ir bendravimo svarba įgyja itin svarbų vaidmenį. 

Braškių auginimas 2011 metais prasidėjo vos nuo kelių lysvių, kurių plotas pamažu didintas. Šeima atkakliai gilinosi į braškių auginimo paslaptis, žinių sėmėsi iš specialios literatūros, dalyvavo seminaruose, juos rengė ir ūkyje. Kad labiau plėstų ūkį ir palengvintų darbus, 2019 metais paruošė ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikė pirmąjį projektą.

Gavę paramą ūkininkai įsigijo uogynų žemės dirbimo bei uogynų lapų valymo technikos, šaldytuvą – kambarį uogoms atvėsinti, buvo pastatytas šiltnamis – tunelis. Paramą ūkininkai gavo jau turėdami savo lėšų, jų užsidirbę važinėdami į užsienį. 

Sėkmingai įgyvendintas pirmasis projektas, įgyta patirtis 2022 metais paskatino ruošti dar vieną projektą didesniems ir modernesniems šiltnamiams statyti. Buvo investuojama ir į sodinamus augalus, kurie dabar užima 5,5 ha. Braškių sodinukai perkami iš Olandijos ir Vokietijos tiekėjų. 

Nedidelis ir modernus šeimos ūkis – perspektyvus 

Anot T. Bėliako, Lietuvoje dar nedaug didesnių braškes auginančių ūkių, todėl rinkoje, ypač prekybos centruose, vyrauja iš Graikijos, Ispanijos ir Lenkijos atvežamos uogos. Ūkininko nuomone, Lietuvos augintojai tikrai yra pajėgūs konkuruoti su Lenkijos braškių augintojais, tačiau reikia plėtros, pastangų ir investicijų.

„Jie turi palankesnes gamtines sąlygas. Mes galime pasiūlyti kokybę ir geresnius skonius, tačiau turime uogas auginti šiltnamiuose. O vietos šiame versle dar ilgai pakaks“, – sakė ūkininkas. Ūkininkas kalbėjo ir apie poreikį augintojams jungtis į kooperatyvus, kad galėtų pasiūlyti prekybininkams didesnius braškių kiekius.

Išnaudojant šiltnamių galimybes Bėliakų ūkyje užauginami du braškių derliai per metus. Norint prailginti uogų derėjimo laikotarpį, uogyne ir šiltnamyje sodinamos skirtingo ankstyvumo veislės.Suoste auginama apie 15 įvairių rūšių skonio ir ankstyvumo veislių braškių, derlius realizuojamas šalyje, keliauja ir į Latviją. 

Ūkyje dirba nuolatiniai sezoniniai darbininkai, dabar sulaukiama pagalbininkų iš Ukrainos. 

Daug pastangų ūkio kūrimui ir modernizavimui skyrę Bėliakai sako, kad dabar jau pradedantys jausti tikrą verslo malonumą. Anot T. Bėliako, mažėjant fizinio darbo apimtims, daugiau dėmesio galima skirti realizavimo problemoms, uogų skynėjų, pardavėjų darbo organizavimui.

Žemės ūkio ministras K. Navickas, su ūkininkais aptaręs ir kasdienėje veikloje kylančius išbandymus, ūkininkų išmoktas pagrindines braškių auginimo pamokas, neabejojo išmaniai plėtojamo verslo prasme.
„Taip ir kaimui suteikiamas gyvybingumas, ir auginama galimybė justi laimę kuriant sėkmingą šeimos verslą“, – sakė Tado ir Erikos Bėliakų auginamų braškių ūkyje lankęsis ministras.