Jau daugiau kaip dešimtmetį pristatydami Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ garbę ginančius profesionalius krepšininkus pokalbio pabaigoje paprastai pasiteiraujame apie jų pomėgius. Daugelis žaidėjų dažniausiai minėdavo, kad atsipalaiduoti po rungtynių ir treniruočių padeda kompiuteriniai žaidimai, filmai, muzika, išvykos. Tik vienas kitas „Pieno žvaigždžių“ komandos marškinėlius vilkėjęs garsus krepšininkas užsimindavo apie retkarčiais į rankas paimamą knygą, dažniausiai detektyvinio ar nuotykių žanro.
Malonią ir netikėtą staigmeną išgirdome iš antrus metus Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ ekipoje rungtyniaujančio Martyno Arlausko, prisipažinusio, kad laisvalaikiu labiausiai mėgsta skaityti knygas. Ir ne bet kokias, o psichologinio ir filosofinio pobūdžio. Po treniruočių 23 metų krepšininkas dabar gilinasi į vieno žymiausių senovės graikų filosofo Platono veikalą „Valstybė“, kuriame aprašoma tobulo miesto-valstybės vizija, grįsta teisingumo principu. Krepšininko tėvų namuose Kaune yra didelė biblioteka, tad knygų skaitymo tradicija paveldėta iš vaikystės.
Pažintį su šio sezono „Pieno žvaigždžių“ krepšininkais nuo M. Arlausko pradėjome neatsitiktinai. Praėjusį sezoną žaidėjas ant parketo pasirodydavo tik epizodiškai, o dabar tapo vienu svarbiausiu komandos ramsčiu. Krepšinio sirgalius žavi jauno, gabaus krepšininko kovingumas, jo įspūdingi rezultatyvūs prasiveržimai po varžovų krepšiu.
Su Martynu kalbėjomės praėjusią savaitę „Pieno žvaigždžių“ arenoje po rytinės treniruotės. Jai pasibaigus, dar ilgokai su komandos draugu Adu Šimoniu „šlifavo“ metimus iš vidutinių ir tolimų distancijų. Tokia yra žiūrovams nematoma daug sūraus prakaito reikalaujanti profesionalaus sportininko dalia – intensyvios fizinio parengimo, komandinės ir individualios treniruotės.
Yra sparnuotas posakis, kad šeimoje vaikas „gimsta su kamuoliu“. Jis ypač tinka mūsų pašnekovui. Martyno tėtis – legendinio Kauno „Žalgirio“ krepšininkas 1972–1985, komandos kapitonas 1980–1984 m., pasaulio universiados čempionas (1977 m.), aštuonerius metus žaidęs Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje. Įdomu tai, kad Martyno tėtis Kauno „Žalgirio“ garbę gynė vilkėdamas penktu numeriu pažymėtus marškinėlius. Tokį numerį „paveldėjo“ iš vieno žymiausio Lietuvos krepšininko, olimpinio čempiono Modesto Paulausko. Tad „Pieno žvaigždžių“ garbę antrą sezoną ginančio Martyno marškinėliai neatsitiktinai paženklinti dvigubu penketu – 55.
„Būdamas vaikas per gimtadienį ir kitas šventes dovanų dažniausiai gaudavau krepšinio kamuolį ar su krepšiniu susijusios atributikos“, – šyptelėjo pašnekovas. Iš vaikystės Martynas bene labiausiai prisimena, kaip kartu su tėčiu mėtydavo kamuolius į Kauno sporto halės krepšį.
Iš Laimos ir Mindaugo Arlauskų keturių vaikų Martynas – pagrandukas. Vyresnysis brolis Arminas taip pat yra žaidęs krepšinį Kauno „Žalgirio“ dublerių komandoje ir kurį laiką antroje pagal pajėgumą Nacionalinėje krepšinio lygoje. Tuo tarpu seserų Aistės ir Astos domėjimasis krepšiniu apsiriboja dėmesiu jį žaidžiančiam jaunėliui broliui. „Esu jau penkis kartus dėdė“, – juokiasi Martynas.
Kaip ir dauguma krepšiniui gabių vaikų, Martynas, būdamas septynerių metų, krepšinio abėcėlės pradėjo mokytis Sabonio krepšinio centre. Pirmasis jo treneris buvo Dalius Lubys. Sabonio krepšinio centre Martynas dvejus metus lankė treniruotes ir pas Aurimą Jasilionį. Tad dabartinį „Pieno žvaigždžių“ strategą taip pat vadina pirmuoju savo treneriu. Sabonio krepšinio centrą M. Arlauskas baigė 2018-aisiais. Tačiau jau būdamas 17-kos žaidė Kauno „Žalgirio“ dublerių ekipoje. Dar vienas įdomus sutapimas – Martyno tėtis „Žalgirio“ marškinėlius užsivilko taip pat sulaukęs septyniolikos metų.
Naujas Martyno karjeros puslapis buvo atverstas 2019-aisiais, kuomet išvyko į JAV studijuoti politikos mokslų Gonzagos universitete ir žaisti šią aukštąją mokyklą reprezentuojančioje „Gonzaga Bulldogs“ komandoje. Baigęs mokslus grįžo į Lietuvą ir nuo 2022-ųjų žaidžia Pasvalio „Pieno žvaigždėse“.
Lygindamas europietišką ir amerikietišką krepšinį, Martynas tvirtino, kad pastarasis labiau orientuotas į individualų žaidėjų meistriškumo ugdymą. Mūsų pašnekovui labiau prie širdies komandinę dvasią skleidžiantis europietiškas krepšinis. Martynas pasidžiaugė, kad šį sezoną „Pieno žvaigždžių“ ekipoje itin gera atmosfera.
Iš siektinų krepšininko idealų Martynas nedvejodamas paminėjo tragiškai per sraigtasparnio avariją žuvusios NBA žvaigždės Kobe Bryanto pavardę. Jis mūsų pašnekovą pirmiausia imponavo savo profesionaliu požiūriu į darbą ir nuosekliu tikslo siekimu.
Kaip ir kiti anksčiau kalbinti krepšininkai, Martynas pripažino, kad per rungtynes sunkiausia sėdėti ant atsarginių suolelio. Taip pat kur kas geriau žaisti, kuomet tribūnos ošia nuo emocingų sirgalių.
Mindaugas, yra vienas iš sektinų krepšininko pavyzdžių. Asmeninio albumo nuotr.
„Pieno žvaigždžių“ ir kitose arenose, kur žaidžia mūsų komanda, dažnai galima išvysti Mindaugą Arlauską, atidžiai stebintį sūnaus ir visos ekipos žaidimą. Buvęs garsus krepšininkas kartais į rungtynes atvyksta su žmona Laima. Ji dar dirba vienoje įstaigoje valstybės tarnautoja, tad ne į visas sūnaus rungtynes gali atvykti. „Be to, mamai, kaip ji pati sako, „nervai nelaiko“, nes pernelyg emocingai reaguoja“, – šypsodamasis kalbėjo Martynas.
Pašnekovas sakė, kad pačių artimiausių žmonių buvimas žiūrovų tribūnoje jo nė kiek netrikdo. Po rungtynių iš tėčio visuomet sulaukia komentarų. Žinoma, geranoriškų, skatinančių tobulėti. Buvęs „Žalgirio“ kapitonas labiausiai akcentuoja padarytas klaidas ir kitus taisytinus dalykus. Pavyzdžiui, dėl kamuolio išsimetimo iš už šoninės linijos, kovos dėl atšokusių kamuolių. Pats krepšininkas pripažįsta, kad kol kas didžiausiu jo „Achilo kulnu“ lieka metimai iš tolimų ir vidutinių nuotolių. „Būtinai reikia didinti žaidimo arsenalą, nes varžovai jau išstudijavę mano greitus prasiveržimus“, – kalbėjo M. Arlauskas.
Iš Kauno kilęs jaunas krepšininkas tikino, kad jo neslegia gyvenimas nedideliame provincijos mieste. „Nesu naktinių vakarėlių ar kitų pramogų mėgėjas, geriausiai jaučiuosi namuose. Pasvalys turi ir privalumų – ramus nedidelis miestas, nėra mašinų kamščių“, – mažo miesto privalumus vardino Geležinkeliečių gatvėje gyvenantis M. Arlauskas. Paklaustas apie širdies reikalus, krepšininkas mįslingai nusišypsojo.
Baigdamas pokalbį Martynas sakė, kad labai laukia Kūčių ir šv. Kalėdų, kada po ilgesnės pertraukos visa šeima susirinks prie šventinio stalo.
