Ąžuolynėje susitikome su Dalia ir Dariumi Petrėnais – keliaujančia šeima. Dalią pasvaliečiai pažįsta kaip medicinos psichologę, o Darių – kaip mechaniką. Visai neseniai motociklu jie nuvažiavo keturis tūkstančius kilometrų. Tai dar nedaug… O ir kaip pamatuosi laisvę?
Važiuoja visa šeima
Trumpos kelionės po Lietuvą ir kiek tolėliau – Petrėnų kasdienybė. Kartais spontaniškai sugalvoja nulėkti į Tartu atsigerti kavos… Taip prieš metus paminėjo perlinę vestuvių sukaktį. O ir šiaip stengiasi per savaitę nudirbti visus namų ruošos darbus, kad savaitgaliai būtų skirti tik jiems. Būna, nuvyksta pas vieną sūnų, tada – pas kitą, ir laimingi grįžta namo. Dvidešimt penkerių Arnas su drauge Milana šiandien Vilniuje, o vyresnysis Modestas su Toma – Panevėžyje. Abu, kaip ir Darius, priklauso Pasvalio baikerių klubui „Brolių jėga“. Kaip šeimos narė jam priklauso ir Dalia. Arnas taip pat svajoja ateityje vėl sėsti ant dviejų ratų. Anksčiau visa šeima motociklais keliaudavo po Lietuvą, prie jūros.
Atsitiks visko… bet taip ir turi būti
Ilgesnės kelionės prasidėjo prieš maždaug šešerius metus. Su draugų kompanija jau spėjo pamatyti beveik visą Europą, motociklu nepravažiuotos liko tik Prancūzija, Vokietija ir Ispanija. Tik primenu – gyvai išjaustas kiekvienas nuvažiuotas metras, vėjo šuoras ir saulės spindulys… Nors automobiliu ar kita uždara transporto priemone keliauti daug saugiau, bet gerąja prasme laukinio laisvės pojūčio neatsvers niekas.
Žinoma, šiam malonumui reikia ruoštis iš anksto: rasti patvarų, laiko ir patirties patikrintą motociklą bei jį paruošti kelionei, apgalvoti maršrutą ir galimus nesklandumus, sutalpinti visą mantą į tris motociklo krepšius (Dalia tiek įgudo, kad telpa ir kosmetika), nepamiršti gero kelionės draudimo. Ir susitaikyti su tuo, kad kelyje gali atsitikti bet kas. Visgi kelionėse jaučiasi saugūs – vienas šeimos narys medikas, o kitas – technikos „gydytojas“. Tačiau… Rumunijos keliuose atsisegė krepšys ir išbyrėjo daiktai, Baltarusijoje susidūrė su visiškai neracionalia sistema ir pareigūnų savivale, o kiek kartų Darius vietoje remontavo motociklą, jau nė neskaičiuoja.
Reikia ir pataupyti – jau kone prieš metus šeima disciplinuotai atsideda pinigų šiam tikslui, to išmoko ir vaikai. Bet kelionės biudžetas tikrai nėra didžiulis – jokios prabangos, tik palapinė ar nebrangūs viešbučiai, piknikai po dangumi ir vėjas plaukuose. O išvydus tuos gražius vaizdus – kalnų panoramas, skaidrias upes ir bedugnėn krentančius krioklius – smegenys tiesiog „atsijungia“. Ir patirčių, emocijų „bagažas“ prisipildo ateinantiems metams… Pripažįsta, jog kelionės suteikia pasitikėjimo savimi – to ypač reikia, dirbant su žmonėmis.
Kad „atšviežintų“ prie lygumų pratusį žvilgsnį, kasmet Petrėnai užsibrėžia aplankyti kokią nors viršukalnę. Šįmet tai – pusantro kilometro aukščio Dalsnibba Norvegijoje. Užvažiuoti motociklu – iššūkis, kaip ir įveikti 4 000 kilometrų per dešimt dienų: nuo Pasvalio iki Kalėdų Senelio būstinės Rovaniemyje Suomijoje, nuo ten iki Atlanto vandenyno ir – atgal namo.
Šįsyk, taip susiklosčius aplinkybėms, keliavo tik dviese. Buvo visko – nakvynė beveik danguje tarp debesų, tikrų smaragdų paieškos, dvidešimt metų lauktas vizitas pas draugus Norvegijoje (taip pat kilusius iš Pasvalio), šūksniu „Bunda jau Baltija!“ lietuvius pasitikęs latvis Suomijoje, baltoji naktis ir visą parą nenusileidžianti saulė… Įsitikino, jog Baltijos regionas – labai įvairus, bet kartu ir artimas širdžiai. O žmonės – visur geri… Net kalbos nereikia gerai mokėti – pakanka būti draugiškam ir, kaip Darius juokiasi, kalbėti „tarptautine gestų kalba“.
Bijoti kelionėje nėra ko – sako keliaujanti šeima. Augindami vaikus, išmoko iššūkius priimti ramiai. Jei atsitinka kas nors nenumatyto, triskart pakvėpuoja ir galvoja – ką dabar daryti? O išties visai ir nereikia, kad gyvenimas vyktų pagal tobulą planą… Juk nebūtų taip įdomu.
Motociklas išmokė atsakomybės
Darius „ant ratų“ nuo pat vaikystės. Iš pradžių vienas, paskui su Daluže – taip švelniai ją vadina. Tarp technikos augo ir Arnas su Modestu. Garažas visada buvo svarbiausias namų kambarys – čia bendrauja, mokosi, pramogauja… Kai sūnūs buvo mažesni, įsikūrė net kaimo vaikų „stovykla“. Ne vieną Darius išmokė remontuoti motociklus ir išugdė atsakingą požiūrį į vairavimą. Kol neturėjo teisių ir neužsidėdavo šalmo, neleisdavo net per kaimą pravažiuoti. Na, o kalbant apie adrenaliną… Lenkti, skristi ir pamesti protą gali greitai – galvoti nereikia. Tik ką darysi paskui?
Dalia šiltai prisimena, kai būrys vaikų visą dieną trepsėdavo garaže ir didelėmis akimis žiūrėdavo, kaip meistriškai galima išardyti, vėl sudėti ir įpūsti gyvybės geležiniam monstrui… Vėliau ir patys aplink kantriai tipinėdavo su skudurėliais ir veržliarakčiais. Berniukų tėvai žinojo – Petrėnų garaže vaikai saugūs. Paskui atsirado klubas „Brolių jėga“, Darius – vienas iš septynių įkūrėjų. Čia taip pat svarbiausias – tarpusavio palaikymas ir pagarba, šeima, saugumas. Nors jaunystėje buvo ir greičio, ir aštrių emocijų… pajuto, jog didžiausias kaifas – palaimingai mėgautis kelione. Ir kelyje, ir gyvenime.
Dviese
Pašnekovai draugauja nuo paauglystės – abu augo Talačkonių apylinkėse. Tada Darius buvo kiek pasiutęs pacanas, o Dalia – gerai besimokanti mergaičiukė. Visi sakė: „Ką sau galvoji?“ Ir tikrai nemanė, kad vėliau ir ji atsisės ant motociklo. Į porą žvelgiant kartais švysteli – jiems ir šiandien po šešiolika… O kelionės motociklu tapo gražiu jųdviejų santykių ženklu. Mergautinį IŽ, kuriuo važinėjo pas savo gyvenimo meilę, Darius ir šiandien dar turi.
Kaip ir tėčio antikvarinę 1965- ųjų vengrišką „Pannonia“ – ruošiasi vieną dieną ją prikelti naujam gyvenimui. O pasibaigus vasaros kelionėms su dviejų ratų BMW, krosiniu motociklu, „duodasi“ po purvynes ir miško kelius. Tokie jau vyrų reikalai… Dalia, žinoma, irgi bandė vairuoti – jaunystėje. Darius juokdamasis prisimena, kaip meldėsi, kad tik greičiau sustotų. Bet važiuoti dviese – neapsakoma. Tikisi, kad ir senatvės sulaukę galės tuo mėgautis…
Savo rankomis, tik su artimųjų pagalba pasistatė namus. Tik dėl to, kad būtų kur laikyti motociklus – juokiasi abu, mat prioritetai per daugiau nei trisdešimt bendro gyvenimo metų išties supanašėjo.
– Tai mums geriausia vieta visame pasaulyje, – drąsiai sako. Mieste tverti ilgai negali – ima trūkti erdvės, laisvės.. Šią prabangą suteikia būtent motociklas – juo važiuodamas nejauti, kad vyksti iš reikalo – kitaip nei mašina. Gali tiesiog mėgautis…
