Nelengvas skinamų obuolių virsmas pinigais

Daugiau nei prieš mėnesį, rugsėjo pradžioje, UAB „Naradava“ direktorius Saulius Palijanskas „Darbo“ skaitytojams pasakojo ne tik apie ekonominę bendrovės padėtį, bet apie pasirengimą didžiajam darbymečiui.

Rugsėjo 5 d. UAB „Naradava“ priklausančiuose soduose prasidėjęs didysis obuolių skynimas turėtų baigtis lapkričio pradžioje. Tačiau šiandien neįmanoma įvardinti konkrečios pabaigtuvių datos, nes ji priklausys tiek nuo talkininkų, tiek nuo gamtos sąlygų bei pardavimų. „Jei bus nerūšinių obuolių paklausa, darbai gali užsitęsti“, – svarstė direktorius S. Palijanskas.

„Naradavoje“ vėl lankėmės prieš savaitę, šį kartą – šalia kelio į Kraštus besidriekiančiuose soduose. Juose sutiktus bendrovės vadovą S. Palijanską, brigadininkę Sigą Sivickienę bei talkininkus pakalbinome apie į antrąją pusę persiritusį didįjį darbymetį. 

Pirmiausia direktorius ir brigadininkė paaiškino, kaip organizuojami obuolių skynimo darbai. Rytą į sodus atvykę talkininkai suskirstomi į brigadas. „Šiandien mano brigadoje dvidešimt žmonių – maždaug po lygiai pasvaliečių ir biržiečių“, – kalbėjo S. Sivickienė. 

Visi talkininkai turi paslaugų kvitus. Paprastai jie užpildomi vietoje, reikia turėti tik tapatybę patvirtinantį dokumentą su asmens kodu. Sutvarkius dokumentus, talkininkams išdalijamos pagrindinės darbo priemonės – kibirai. Obuolių skynimas baigiamas penktą vakaro. 

Per dieną priskinamų obuolių kiekį diktuoja talkininkų sparta, kuri, be abejo, niekada nebūna vienoda. „Pavyzdžiui, vakar mano brigada priskynė 27 tonas obuolių – vienas talkininkas maždaug po toną. Būna dienų, kuomet priskinama ir per 30 tonų“, – toliau aiškino S. Sivickienė, rodydama bloknote surašytų priskintų obuolių konteinerių ir didmaišių skaičių. 

Direktorius pridūrė, kad kitose brigadose gali būti ir 30–40 talkininkų. Praėjusį ketvirtadienį, kuomet lankėmės „Naradavos“ soduose, obuolius rinko penkios brigados – apie 150 darbininkų. Prasidėjus obuolių skynimui, buvo užsiregistravę apie 220 žmonių. Taigi, kaip ir kiekvienais metais, įsibėgėjus darbymečiui, nemaža dalis talkininkų dėl įvairių priežasčių „nubyra“. 

Anot pašnekovų, talkininkai intensyviai, be ilgalaikių „rūkymo pertraukėlių“ rinkdami obuolius per dieną savo piniginę papildo vidutiniškai apie 40 ir daugiau eurų. Tuo tarpu skinant tam tikrų veislių obuolius, pavyzdžiui, „Bogatyr“, uolūs darbininkai sugebėdavo per dieną užsidirbti ir 70–80 eurų. Pinigai paprastai išmokami kartą per mėnesį, pageidaujantieji gali gauti avansą. Su apsisprendusiais baigti obuolių skynimą atsiskaitoma tą pačią dieną. 

UAB „Naradava“ direktorius S. Palijanskas minėjo, kad nuo rugsėjo 5-osios iki praėjusio ketvirtadienio (spalio 13 d.) jau buvo priskinta apie 4 tūkst. tonų obuolių. Šiųmečio derliaus obuoliai išvežami į Vilkaviškyje įsikūrusią UAB „Vaiskona“, kuri užsiima koncentruotų obuolių sulčių gamyba, ir į „Anykščių vyną“.

Būtų gerai turėti „atsarginę nugarą“ 

„Viskas būtų gerai, jei turėčiau atsarginę nugarą“, – šyptelėjo obuolius renkanti Rita. Ji kartu su Danguole ir 19-mečiu Ernestu atvyko iš Biržų rajono Pasvaliečių kaimo ir dirba „Naradavoje“ nuo pat rugsėjo 5 d. „Tik vieną dieną praleidome, nes lijo“, – sakė Ernestas. Iš Pasvaliečių atvažiuojantys talkininkai, beje, ne giminaičiai, iš pradžių darbą pradėdavo septintą ryto ir baigdavo ketvirtą po pietų. Dabar trijulės darbo grafikas valanda pasislinkęs į priekį. Talkininkai paaiškino, kad darbo pabaiga priklauso nuo pririnktų obuolių konteinerių skaičiaus. Per darbo dieną trijulė pripildo vidutiniškai 9–10 konteinerių. „Šiandien šitas jau bus aštuntas“, – sakė Ernestas, rodydamas į šalia pūpsantį obuolių artipilnį konteinerį. Nedideles pertraukas talkininkai daro priskynę du konteinerius. Iki praėjusio ketvirtadienio trijulės šiųmetis rekordas buvo penki obuolių didmaišiai, sveriantys vidutiniškai nuo 680 iki 780 kilogramų. Konteineryje telpa vidutiniškai apie 320 kg obuolių. 

Abi kalbintos moterys „Naradavoje“ talkininkauja antrus metus. Jos pripažino, kad obuolius skinti ir rinkti nėra lengva, kaip kam gali pasirodyti iš šalies. „Kadangi tai sezoninis darbas, pernelyg nepavargstame. Tik tos nugaros…“ – atviravo darbininkės. Tuo tarpu devyniolikmečiui Ernestui tai nauja patirtis. „Per daug pinigų niekada nebūna“, – šypsodamasis lakoniškai tarė jaunas vyras iš Pasvaliečių, paklaustas, kodėl sezoninio darbo paieškos atvedė būtent į „Naradavą“.