Pasvalio kultūra – naujosios dailininkės rankose

Didžiausia dailininkės Violetos Titaitienės aistra – erdvinis dizainas, instaliacijos, tūrinės dekoracijos… Aidos GARASTAITĖS nuotr.

Jau beveik metai, kai į Pasvalio kultūros centro komandą įsiliejo nauja kolegė – dailininkė-scenografė Violeta Titaitienė. Į Pasvalį ji važinėja iš Biržų, kur gyvena su vyru Vaidu. 

Darbas kultūros centre – ir pirmas jos tampresnis ryšys su kaimyniniu Pasvaliu. Tiesa, iš mūsų krašto kilę Violetos vyro tėvai bei pačios seneliai, bet kurti Pasvalyje ligšiol dar neteko. 

Keturiolika metų ji dirbo mokykloje su vaikais ir jaunimu. „To trūksta…“ – nusišypso ilgametė mokytoja. Tad jaunatviško gūsio sieks įnešti ir į darbą kultūros įstaigoje – jau nuo rudens rinks jaunimo komandą, su kuria darbuosis erdvinio dizaino studijoje. Tūrinės dekoracijos, scenografija, instaliacijos – dailininkės „arkliukas“ ir didžioji aistra.

Iš darbo mokykloje atsinešė jaunatvišką energiją

Violeta studijavo Justino Vienažinskio menų fakultete Kauno kolegijoje bei pedagogiką Šiaulių universitete. Ilgą laiką dirbo dailės mokytoja metodininke Pačeriaukštės mokykloje. 

Drauge su kolege angliste čia sukūrusios gražią tradiciją – kelioliką metų iš eilės su vaikais pastatydavo spektaklį. Sceninius rūbus ir dekoracijas Violeta siūdavo, meistraudavo kartu su mokinių būriu. „Nuo pasakų iki Šekspyro. Teatras mane tikrai „veža“, – su šypsena pripažįsta pašnekovė. 

Tačiau, kaip ir daugeliui kaimo ugdymo įstaigų, vienu metu šiai grėsė uždarymas. Violeta ėmė ieškoti kitos veiklos. Teko padirbėti ir lino dizainere bei audimo technologe fabrike. Kol, tarsi netyčia, į akiratį papuolė skelbimas – Pasvalio kultūros centre reikalingas dailininkas-scenografas. Perskaičiusi iš pirmo karto net nepatikėjo – negi tikrai pasitaikė galimybė įsidarbinti tokioje konkrečioje srityje? 

Į Pasvalį – nauju, kūrybišku žvilgsniu 

Violetos potėpius Pasvalio kultūros gerbėjai jau galėjo išvysti stebėdami spektaklius „Angelų pasakos“, „Šimtas princesės bučinių“, taip pat ir miesto šventės lankytojai. Žaismingasis jautukas, kvietęs svečius pasivaišinti krašto paveldu, – taip pat jos kūrinys. Kultūros centrą puošusi „Tautiška giesmė“ – dalis projekto, kurį Violeta rengė drauge su ugdymo įstaigomis. Šie ir kiti naujosios dailininkės-scenografės darbai dvelkia naujų idėjų gūsiu ir žadina smalsumą. 

Violeta į Pasvalio kultūrinį gyvenimą įsilieja įvairiais būdais. Štai liepos mėnesį vedė tradicinę kraštiečių ir duonos, arba Oninių, šventę Kalno kaime. Aidos GARASTAITĖS nuotr.

– Pasvalyje norisi daugiau meno, – pripažįsta naujoji dailininkė-scenografė. – Miestas labai suspaustas. Taip, yra parkai, bet – šone. Atėjus, nėra kur pasidairyti… Pradėjus dirbti, dėmesį atkreipė bakūžės centre, dideli benamiai šunys ir ilgaplaukiai vyrai, – šypsosi biržietė, dalindamasi pirmuoju įspūdžiu. Tiesa, gerąja prasme ją nustebino Pasvalio vairuotojai! „Jie labai gerbia pėsčiuosius – ko nesu mačiusi niekur kitur.“ O minčių, ką Pasvalyje įdomaus sukurti, Violetai netrūksta. Dailininkės siekis – būti matomai, kurti žmonėms. 

Svetimame mieste, žinoma, netrūksta iššūkių, tačiau Violeta Pasvalyje jaučiasi gerai. Pamažu tikisi susipažinti su mokyklų bendruomenėmis, jaunimu, užmegzti ryšį ir kurti bendrus darbus. 

Čia įsidarbinusi, dailininkė išsyk pastebėjo, kad miesto institucijos tarpusavyje glaudžiai bendradarbiauja, drauge rūpinasi šventėmis. Iš pažiūros, ir Pasvalio jaunimas aktyvesnis nei Biržuose, ypač teatro atžvilgiu. O ir kultūros centro komanda rūpinasi daugybe dalykų. „Man patinka, kai daug reikalų, daug darbų“, – sako Violeta, kurią pažinsi iš užkrečiančio juoko ir energingo balso. 

Violetos kūrinys – linksmasis jautukas, tapęs šių metų Pasvalio miesto šventės simboliu. Jau nuo rudens dailininkė burs jaunimo komandą, su kuria meistraus kitas įspūdingas dekoracijas. Aidos GARASTAITĖS nuotr.

Violeta taip pat svajoja atidaryti kūrybos studiją, kurioje mamos ir tėčiai kurtų drauge su savo mažyliais. O artimiausioje šventėje, rudens sambaryje, visus miestelėnus dailininkė kvies gaminti sodo vėrinėlius, bus atidaryta ir paroda po atviru dangumi. „Sekite reklamas!“ – kviečia menininkė.

Dailininkė iš kaimynystės 

Gimė Violeta Ukmergėje – čia augo iki trejų. Vėliau – Biržų miestas. Šiandien, jau su savo šeima, vasaras leidžia sodyboje Dainiūnuose. Biržuose gyvena tik šaltąjį sezoną – kuo ilgiau mėgaujasi vienkiemio laisve. 

Su vyru laisvalaikiu mėgsta suktis pramoginių šokių sūkuryje. Ne keista, jog mylimiausias Violetos šokis – energingasis Lotynų Amerikos čia čia čia… 

Jau retesni, bet gimtą kraštą labai mylintys, svečiai Titaičių namuose – dvidešimt dvejų sūnus Dominykas ir metais jaunesnė dukra Rugilė. „Retas daiktas – abu vaikai „pamišę“ dėl gimtinės!“ – džiaugiasi biržietė. 

Rugilė studijuoja juvelyriką, o Dominykas mokėsi baldų dizaino, bet šiandien džiaugiasi save atradęs kaip barzdaskutys. Vaikus rinktis ateities kelią, panašu, įkvėpė ir mamos pašaukimas…

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.