„Šiaurės aruodų“ elevatoriuje grūdai neužsibūna

„Šiemet kviečiai smulkesni, nei pernai“, – sako „Šiaurės aruodų“ direktorius Aldas Gedvila. Autoriaus nuotr.

Rugpjūčio 16-oji, Šv. Roko diena, nuo seno ženklina javapjūtės pabaigą. Be abejo, ši data yra simbolinė, nes tiek javapjūtės pradžia, tiek jos pabaiga priklauso nuo gamtos užgaidų. Nors saulėti, tropiniu karščiu alsuojantys orai leido įsibėgėti didžiajam darbymečiui, tačiau pabaigtuvių dar teks luktelėti.

Naujojo derliaus grūdai jau užpildė elevatorių talpyklas, didžiuliai kalnai kviečių driekiasi aikštelėse. Trečiadienio popietę lankėmės prie Talačkonių įsikūrusiame rajono ūkininkų žemės ūkio kooperatyvo „Šiaurės aruodai“ elevatoriuje. Apie šiųmetį derlių, jo kokybę mums mielai sutiko papasakoti direktorius Aldas Gedvila. 

Pirmiausia pašnekovas priminė, kad „Šiaurės aruodų“ elevatorius veikia jau penkti metai, nuo 2018-ųjų. Penki elevatoriaus bokštai skirti sausiems grūdams. Kiekviename iš jų telpa po 3,5 tūkst. tonų, taigi iš viso – 17,5 tūkst. tonų. Du bokštai iš minėtų penkių skirti rapsams. 

Kviečių kalnai „Šiaurės aruodų“ aikštelėje. Autoriaus nuotr.

Drėgni grūdai laikomi šešiuose 500 tonų talpos bokštuose. Grūdams ir rapsams džiovinti naudojamos vis brangstančios dujos. „Šiaurės aruodų“ direktorius prisiminė vieną atvejį, kuomet ūkininkas po kelių dienų iš namų atvežė nuo drėgmės perrūgusius smirdančius rapsus. Savaime suprantama, toks krovinys nukeliavo ne į elevatorių, o į šiukšlyną.

Elevatoriaus bokštai pilni, tad trečiadienio pavakare „Šiaurės aruodų“ elevatoriaus aikštelėje pūpsojo maždaug 4–5 tūkst. tonų kviečių kalnai, taip pat dalis naujojo derliaus supilta po stogu. A. Gedvila minėjo, kad atviroje aikštelėje laikomiems grūdams lietus nėra toks pavojingas, kaip daug kam gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Direktorius viliasi, kad iki sekmadienį ir pirmadienį prognozuojamo lietaus, nemažą kiekį lauke laikomų grūdų pavyks perkelti į bokštus. 

Šiuolaikiniai modernūs javų nuėmimo kombainai kviečius pakankamai gerai išvalo, todėl tik, palyginus, nedidelius kiekius dar tenka papildomai valyti. 

„Šiaurės aruodų“ elevatoriuje, kaip ir kituose, vyksta nuolatinis judėjimas – ūkininkai atveža grūdus, o sunkiasvorėmis mašinomis naujojo derliaus grūdai iš elevatoriaus bokštų išvežami, dažniausiai, į Rygos uostą. Iš Latvijos sostinės pasvalietiški grūdai keliauja į Afriką, Arabijos pusiasalį. Tačiau tai jau nebe „Šiaurės aruodų“ rūpestis. Kooperatyvo turimų dviejų sunkiasvorių mašinų per patį grūdų išvežimo piką, žinoma, neužtenka, tad tenka samdyti privačius vežėjus. „Sutartis sudarome su vietiniais vežėjais, taigi, galima sakyti, kad visas mūsų verslas pasvalietiškas“, – kalbėjo A. Gedvila.

Imamas grūdų mėginys. Po kelių minučių bus žinoma kokios kokybės derlius atvežtas. Autoriaus nuotr.

Kalbėdamas apie šiųmečio derliaus kokybę, „Šiaurės aruodų“ vadovas pažymėjo, kad extra ir pirmai klasei priskirtinų kviečių beveik nėra. „Kažkiek atveža antros klasės kviečių, tačiau šiemet dominuoja tik trečios klasės parametrus atitinkantys grūdai“, – kalbėjo A. Gedvila. Direktorius paaiškino, kad prasti vieni iš pagrindinių kviečių kokybės parametrai – mažas saiko svoris (grūdų tankio rodiklis) ir glitimas. Tam įtakos turėjo smarkiai brangusios salietros ir kitų trąšų mažesnis naudojimas ir, žinoma, gamtos sąlygos. Esant pakankamai drėgmės ir šilumos javai sparčiai leido ūglius, todėl šiemet grūdai yra smulkūs. Tačiau pats kviečių derlingumas nėra prastas – byra vidutiniškai po 6,5 tonos iš hektaro. 

Grūdų supirkimo kainos svyruoja, žinoma, ne taip, kaip elektros biržoje. Kuomet lankėmės „Šiaurės aruoduose“, tona antros klasės kviečių biržoje kainavo apie 320 eurų. Tuo tarpu rapsų tona kainavo per 600 eurų. 

Per dieną į elevatorių atvežama nuo 1,5 iki 2 tūkst. tonų grūdų. „Šią savaitę jau pajutome, kad javapjūtė artėja į pabaigą, nes grūdų pristatymo tempai sulėtėjo“, – pastebėjo „Šiaurės aruodų“ vadovas. 

A. Gedvila kalbėjo apie siūlomus derliaus supirkimo variantus, priklausomai nuo grūdų klasės taikomas formules. „Galima pasirinkti ir taip vadinamą „nulinę kainą“. Ūkininkas gali elevatoriuje saugoti atvežtus grūdus ir parduoti juos vėliau, žinoma, – „Šiaurės aruodams“, – toliau aiškino pašnekovas. Nebūtina turėti iš anksto sudarytas sutartis. 

„Šiaurės aruodų“ laboratorijoje. Iš kairės: vedėja Gabrielė Kavaliauskienė ir per darbymetį laikinai įsidarbinusi pasvalietė Brigita Lazickaitė. Autoriaus nuotr.

„Šiaurės aruodų“ elevatoriuje dirba 18 žmonių, iš jų per javapjūtę trys laikinai įdarbintos laborantės – moksleivės ir studentės. Atestuotoje modernioje laboratorijoje operatyviai atliekami visi atvežamų grūdų tyrimai. Maždaug po 5–6 minučių ūkininkas sužino, kokios klasės grūdus pristatė į elevatorių. Per tą laiką jam pasiūloma pasivaišinti ledais. Laborantės grūdus atvežusiam ūkininkui ar jo samdytam darbininkui išduoda lapelį, kuriame smulkiai surašyti visi paimto grūdų mėginio parametrai. Toliau elevatoriaus operatorius parodo, kur reikia išpilti grūdus. Jei jie ketvirtos klasės – bus pilami lauke. A. Gedvila sakė, kad nėra buvę tokio atvejo, kuomet ūkininkas, nepatenkintas grūdų tyrimo rezultatais, grįžtų namo ar vežtų į kitą elevatorių. 

„Šiaurės aruodų“ elevatoriaus darbo valandas per javapjūtę reguliuoja darbymečio tempai. Tad iš darbo darbuotojai grįžta jau sutemus.

Komentuok su Facebook

Ar skaitėte?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.