karjeros planus. Aidos GARASTAITĖS nuotr.
Vasarai į gimtuosius Girsūdus grįžo jaunasis lengvaatletis Algirdas Strelčiūnas – vaikinas jau pustrečių metų studijuoja ir treniruojasi Jungtinėse Amerikos Valstijose. Lamaro universitete Teksaso valstijoje jis gilinasi į treniravimą ir sporto vadybą. Dar mokykloje talentingą šuolininką į tolį pastebėjo sporto agentai iš Amerikos ir pakvietė čia tobulintis.
Algirdas mielai sutiko papasakoti, kaip prasidėjo jo sporto kelionė ir su kokiais iššūkiais susiduria mokydamasis svetur. Į redakciją sportininkas užlėkė kaip tik po treniruotės Pasvalyje.
Algirdas gimė Girsūduose, Kristinos ir Sigito Strelčiūnų šeimoje. Tėčio gimtuosiuose namuose. Vaikinas turi ir vyresnę seserį Ligitą, ji – gėlių meistrė. Mama medikė, o tėtis – prie technikos. Visada turėjo ir ūkį – vasarą grįžęs Algirdas kimba į darbus.
2010 metais buvo paskutiniosios Girsūdų pradinės mokyklos laidos ketvirtokas. Paskui mokėsi Daujėnuose – čia ir pradėjo sportuoti. Mini pirmąją trenerę Džildą Girijotienę – tai ji paskatino penktoką išbandyti jėgas sporte, pastebėjusi, kad vaikinas gerai koordinuotas ir turi šuoliams sutvertą pėdą. Dabar – jau vienuolika metų, kai Algirdo gyvenimas sukasi aplink lengvąją atletiką. Ir niekada neturėjo minčių jos mesti! Be to, greit ėmė kilti karjeros laiptais…
Apie pirmuosius trenerius – su meile
Algirdas užsimena, kad vaikystėje susižavėjo akrobatika. Pats namuose šokinėdavo, versdavosi kūlio… kaip tik išeidavo. Tai, šiandien svarsto, davė ir gero, ir blogo – savarankiška „olimpinė gimnastika“ turbūt prisidėjo prie ateities traumų, tačiau sužadino ir didžiausią gyvenimo aistrą.
Dar tik trylikos metų girsūdietis pasiekė Lietuvos rekordą šuolio į tolį rungtyje. Po metų jį pagerino.
Mokydamasis Daujėnuose pradėjo dirbti ir su treneriu Evaldu Žiliu. Su juo ryšius palaiko ligšiol. „Jis mane užaugino“, – sako sportininkas.
Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos metai buvo ir vieni sunkiausių – prasidėjo traumos. Turėdamas įgimtų problemų, nugarą lengvaatletis turi prižiūrėti nuolat – mat vienas slankstelis nėra stabilus. Gydytojai sakė: „Nesportuok ir neskaudės.“ Bet Algirdas taip tiesiog negalėjo. Tad porai metų teko sulėtinti tempą ir išsilaižyti žaizdas. „Tai treneris mane išgydė, sulipdė iš naujo“, – pripažįsta.
Abitūros metais pamažu vėl grįžo į lygį, kur buvo sustojęs. Įvykdė Europos normatyvą, vėl keliavo į įvairias šalis. Pripažįsta, kad streso – tikrai daug, juk į čempionatus susirenka patys geriausi. 2019 metais Europos čempionate Švedijoje šuolininkas į tolį iš Girsūdų, nušokęs 7,11 metro, užėmė tryliktąją vietą.
Tarp Girsūdų ir Teksaso
Tarp treniruočių, traumų ir varžybų nebuvo nė kada galvoti apie tolimos ateities planus… Tad, kur stoti, Algirdas sprendė iki paskutinės minutės. Ne sykį buvo sulaukęs agentų iš Amerikos pasiūlymo studijuoti ir sportuoti už Atlanto. Tokia mintis patiko.
Porą mėnesių „sportavo“ kiek kitaip – dirbo Šiaurės Airijoje, prie linijos pakavo daržoves. Užsidirbo investicijai į studijas, kartu gerino ir anglų kalbos įgūdžius, išlaikė reikiamus egzaminus. Ir štai, – 2020 metų sausį Algirdas Strelčiūnas iš Girsūdų nusileido Teksase… „Buvo naktis. Aš ten pirmą kartą, vienas. Nieko nežinau, nieko nepažįstu… Keista“, – prisimena pirmą įspūdį. Dar žiemiškai apsirengusį lietuvį pasitiko šortais mūvintys treneriai. Išgirdę vardą, iškart praminė amerikietiškai – El.
Greit pajuto, kad gyvenimas Amerikoje bei Lietuvoje išties skiriasi kaip diena ir naktis. Kitokia treniravimo sistema, didesni krūviai, nuolatinė kaita. „Ten esi vienas iš daugelio, treneriai neatkreipia dėmesio į detales. Sąlygos geresnės, bet…“ – pečiais gūžteli jaunas sportininkas.
Džiaugsmą dėl asmeninio šuolio į tolį rekordo pertraukė čiurnos trauma. Nors gaila prarasto laiko, vaikinas stoiškai šypsosi ir sako: „Sporte traumų labai daug. Kažkaip susigyveni.“
Tuo tarpu čia, Pasvalyje, nuolat jauti trenerio priežiūrą, tariesi, bendrauji. Nuoseklumas lemia ir gerus rezultatus. „Aš tikiu savimi, savo karjera. Bet netinkamoje sistemoje tobulėti negali“, – amerikietiško ritmo paragavęs, sako lietuvis.
Algirdas savo kailiu patiria įvairius sporto metodus ir susidomėjęs gilinasi į treniravimo specialybę – svajoja ateityje pats tapti treneriu.
Skiriasi ir amerikietiškas bei lietuviškas gyvenimo būdas. Pripažįsta, kad pradžia svetur buvo labai sunki. „Skiriasi viskas – žmonių pomėgiai, laisvalaikis. Kitaip auga ir vaikai. Labai tolima… Pradžioje norėjosi išvažiuoti – nepatiko žmonės, amerikietiškas gyvenimas. Bet pripratau“, – atvirai pasakoja kraštietis.
Studijuodamas bei treniruodamasis du kartus per dieną, spėjo ir pakeliauti. Aplankė Luizianos valstiją, Atlantą, Hiustoną bei kitus miestus. Stebėjo ir NBA lygos rungtynes. Gyvai matė, kaip meistriškai žaidžia Lebronas Džeimsas. „Vau… – akimirkai net pritilo, prisiminęs, – įspūdis iki gyvenimo galo.“
Išsitaria, kad buvo užmezgęs draugystę ir su vietine mergina. Tuo metu Amerika pasirodė visai graži šalis ateičiai… Tačiau šiandien jaučia, kad gyvenime dar laukia nemažai permainų, kad galėtų tai nuspręsti.
Atlantas draugų neišskyrė
Algirdas atsidūsta, kad būdamas Amerikoje nesvietiškai pasiilgsta lietuviško maisto – čia daug natūraliau… Atostogų Lietuvoje metu neria į lauko darbus. Įprasta – juk augo ūkiškai! „Grįžęs į namus, galima sakyti, atlieku ir tėvo vaidmenį – tėtis išvyko dirbti ten, kur ir pats neseniai uždarbiavau. Tik šiandien, va, nereikės laistyti pomidorų“, – juokiasi, mat susitikome lietingą dieną.
Džiaugiasi, kad būdamas Amerikoje su savais gali matytis per vaizdo programėles, susiskambinti. Bet Velykų drauge nešventė jau kelerius metus, taip pat ir daugelio artimųjų, draugų gimtadienių. Galima sakyti, liko tik Kalėdos.
– Bet žiauriai gera, kad išliko visi draugai, – šypsosi už Atlanto studijuojantis girsūdietis. Kompanija iš pradinės mokyklos laikų – vis dar kartu. Tai tikra vertybė.
–––
Norintys aplankyti JAV ir pamatyti jos grožybes ir lankytinas vietas gyvai, turės pateikti paraišką esta vizai gauti.
