Kartais užsigeidi paskanauti šviežių vaisių ar pasigaminti gardų daržovių troškinį, o turgus mūsų mieste dirba tik tris dienas per savaitę ir tik iki pietų. Iš parduotuvės nežinia kiek laiko sandėlyje gulėjusio produkto pirkti nesinori… Ir tada prisimeni, jog yra daugeliui pasvaliečių išsigelbėjimu tapusi, mažu turgeliu dažnai pavadinama „Pasvalio vaisių ir daržovių“ prekyvietė, įsikūrusi Vilniaus gatvėje priešais „Maximą“. Dar daugiau – dabar, kai per karantiną rečiau išeiname į miestą, kai žinome, jog prekybos centruose lankytis nesaugu, „Pasvalio vaisiai ir daržovės“ siūlosi šias gėrybes pristatyti iki pat mūsų namų durų. Apie visa tai kalbamės su prekyvietės šeimininku Aurelijumi Želviu.
– Kokį asortimentą šiandien siūlote pirkėjams?
– Jis – labai įvairus. Nuo lietuviams įprastų kasdienių daržovių, kurias perkame tik iš patikimų, nuo seno pažįstamų Lietuvos ūkininkų, iki egzotinių vaisių, kurie atkeliauja iš Ispanijos, Graikijos ar kitų pietų šalių plantacijų. Tiesiog šalia lauko ten stovi furgonai ir dėžės su ką tik nuskintais vaisiais kraunamos tiesiai į juos. Lietuvą vaisiai pasiekia švieži, tarkim, mandarinų lapeliai dar nebūna net apvytę. Manau, jau daugelis yra ragavę mūsų parduodamų mandarinų. Malonu, kad pirkėjų nuomonė, kuri mums yra labai svarbi – vieninga: saldūs, sultingi, lengvai nulupami. Galim pasiūlyti ir persimonų, avokadų, bananų, granatų, ir lietuviškų vitaminų – obuolių, kriaušių, gardžių sulčių, raugintų daržovių. Artėjant Kalėdoms ant mūsų prekystalio atsirado įvairiausių saldainių ir kitokių saldumynų. Jų pasirinkimas itin platus: juokaujame, kad pas mus savo stebuklingą maišą galėtų susikrauti pats Kalėdų senelis.
– Asortimentą turbūt diktuoja ir metų laikai?
– Žinoma, nes pagal juos keičiasi pirkėjų poreikiai. Ir mes, ir jie labiausiai laukiame pavasario, kai pasirodo pirmieji žalumynai – salotos, ridikėliai, krapai – ir kai visi tos žalumos yra pasiilgę. Tada prekyba labai pagyvėja, vos spėjame suktis į prekyvietę veždami pirmąjį pavasario derlių. Netrukus pirkėjai ima teirautis ir braškių. Anksčiausiai jos atkeliauja iš Graikijos. Galiu garantuoti, jog iš užsieninių graikiškos yra pačios gardžiausios. Jas keičia braškės, užaugintos Lenkijos uogininkystės ūkiuose, o kai pasirodo lietuviškos – prekiaujame tik jomis, kaip ir trešnėmis, avietėmis ar šilauogėmis. Jau minėjau, jogLietuvoje turiu daug nuo seno pažįstamų ūkininkų – daržovių ir uogų augintojų – kuriais galiu pasitikėti, nes žinau, kad jie tiekia tik kokybišką ir sveiką produktą. Tad, kai jie pradeda skinti savo užaugintus agurkus ar pomidorus, keliuosi naktį ir skubu į Kėdainių ar Kauno rajonus, šviežių daržovių pargabenti į Pasvalio kraštą. Man pačiam yra tekę auginti ir agurkus, ir pomidorus, puikiai žinau įvairių veislių skonines savybes, tad stengiuosi parvežti pačius skaniausius. Beje, šiltuosiuose kraštuose auginami mandarinai irgi taip pat turi daug veislių, tad praėjo nemažai laiko, kol visas jas perpratau ir dabar galiu atsirinkti. O buvo visko, tekdavo dalį ir išmesti, nes ilgiau pastovėję – supūdavo. Būtent dėl savo kokybės, dėl skoninių ypatybių gerokai skiriasi ir mandarinų kainos. Kartais pirkėjai mums priekaištauja, esą, kitur matę pigiau. Bet, kai nusiperka ir paragauja tų „už pigiau“, sugrįžta pas mus ir guodžiasi, jog anų buvo neįmanoma valgyti… Gal ne visi žino, kodėl mandarinai geriausi yra su žaliais lapeliais. Lapeliai rodo ne vien tik vaisių šviežumą: nuimant mandarinų derlių jie nukerpami su šakelėmis, kad iš vaisiaus nereikėtų ištraukti kotelio ir jis liktų nepažeistas.
– Papasakokit apie savo verslo pradžią, apie tą pažinimo kelią…
– Pirmuosius pinigus uždirbau, kai man buvo gal keturiolika metų. Mirė tėtis, mama turėjo negalią, o mūsų šeima buvo nemaža – augom du broliai ir dvi sesės. Vyresnis brolis dirbo žvejybinio laivo virėju ir sausumos nematydavo po pusmetį. Abi sesės mokėsi profesijų, aš – vidurinėje mokykloje. Supratau, kad šeimai privalau pagelbėti, nes joje – ne pyragai. Sukausi, kaip išmanydamas. Ėjo 1989-ieji, atsirado įvairesnių prekybos formų. Talkinau turgaus prekeiviams, pats pardavinėjau kramtomąją gumą ir panašias iš didesnių miestų parsivežtas prekes. Kai šešiolikos įstojau mokytis į technikumą, kelionei pinigų mamos nebeprašydavau – užsidirbdavau pats. Vėliau mūsų šeima ėmėsi auginti agurkus ir pomidorus, jau turėjom savo šiltnamius. Esu išmėginęs daug darbų – ir kebabus kepiau, ir žuvimi prekiavau. Jau tada įsitikinau ir dabar tą patį galiu pasakyti: jei tik sėdėsi ir dejuosi, niekas nei darbo, nei pinigų ant lėkštutės neatneš, o jei turi galvą ir rankas – pats viską susirasi. Prieš keliolika metų sumaniau išbandyti lauko prekybą gatvėje, nes nei Pasvalyje, nei kaimyniniuose miestuose to niekas dar nedarė, nebent kur didmiesčiuose. Net kontroliuojančios tarnybos iš pradžių nesuvokdavo, kokius leidimus aš privalau turėti ir kokių dokumentų iš manęs prašyti, tad lankydavosi dažnai ir tikrindavo viską iš eilės. Bet pamažu viską suderinom. Pirmoji mano prekyvietė, tiksliau – nedidelis prekystalis – buvo įsikūrusi Avižonio gatvėje, šalia mažosios „Maximos“. Pamatę ją, stebėdavosi ir praeiviai, ir policijos pareigūnai: sustoję klausinėdavo, ką aš čia ruošiuosi veikti. Nors pradėjau nuo paprasčiausių, visiems įprastų daržovių, bet pamačiau, kaip žmonės apsidžiaugia, jog gali jų nusipirkti tiesiog stabtelėję prie gatvės prekystalio. Kai įsitikinau, kad pasvaliečiams toks prekybos būdas patinka, Vilniaus gatvėje, šviesaus atminimo pasvaliečio Kęstučio Zubkos sodybvietėje, išsinuomavau žemės sklypą, kuriame dabar ir yra mūsų lauko prekyvietė. Dirbu įregistravęs individualią veiklą.
– Ar prigijo, ar tapo populiariu prekių pristatymas į namus?
– Stengiamės išbandyti kuo didesnę bendravimo su pirkėjais įvairovę. Man prekyba tai ne vien verslas dėl pinigų, bet ir bendravimo malonumas, ir adrenalinas: pasiteisins toks būdas ar ne, kaip žmonės reaguos, kaip komentuos… Įsitikinom, jog prekių pristatymas iki namų durų žmonėms labai reikalingas, o jų padėkos žodžiai – tikrai nuoširdūs ir mums itin malonūs. Mūsų prekių neretai pageidauja ir žmonės, gyvenantys kituose rajonuose – siuntas jiems siunčiame paštomatais. Karantinas iš vėžių mūsų prekybos neišmušė. Darbo turim dar daugiau negu įprasta, tad plušam išsijuosę. Su mūsų prekių asortimentu, su prekybos būdais ir visomis naujovėmis pirkėjai gali susipažinti mano asmeninėje arba Pasvalio vaisiai ir daržovės feisbuko paskyroje. Bet geriausia reklama yra „iš lūpų į lūpas“, kai žmonės apie mus sužino vieni iš kitų, iš nuolatinių mūsų pirkėjų rekomendacijų. Džiaugiamės kiekvienu nauju pirkėju, stengiamės įtikti visiems skoniams ir pageidavimams.
Visų, kas nori užsisakyti vaisių, daržovių ar kitų mūsų prekių su pristatymu tiesiai į namus, prašome skambinti telefonu 8 622 91 531.
gatvėje, Pasvalyje. Aidos GARASTAITĖS nuotrauka
– Kaip verslininkas Pasvalio krašte Jūs žinomas ir dėl labdaringos veiklos. Jūsų siuntinukai, ypač didžiųjų švenčių išvakarėse, neretai iškeliauja į stokojančių šeimų namus…
– Visi žinome, jog duodant džiaugsmo daug daugiau negu imant. Nuvežęs vaisių ir daržovių siuntą pamatai, kaip nušvinta senolių akys ir tai brangiau už bet kokius pinigus. Juk dažnai būna, kad vienišas senolis net ir duonos stokoja, o egzotiškų vitaminų gal jau labai seniai nėra ragavęs. Sužinom apie tokius žmones iš seniūnijų, išklausinėjam, ką jiems labiau tiktų nuvežti. Neretai kreipiamės ir į visuomenę, kad praneštų apie tuos, kurie labiausiai stokoja.
Artėjant šv. Kalėdoms, visiems visiems noriu širdingai palinkėti, kad šventės būtų jaukios, sočios ir kad visi jas sutiktumėt sveiki, kad valgytumėt daug vitaminų – vaisių ir daržovių.
– Ačiū už pokalbį. Kuo geriausios kloties ir Jums.
