Visada smagu ir gera rašyti apie mūsų kraštą reprezentuojančias, sėkmingai dirbančias įmones. Viena iš jų – UAB „Pasvalio agrodileris“, turinti didelę patirtį žemės ūkio technikos ir atsarginių dalių pardavimo srityse.
Paskutinį kartą šių eilučių autoriui apie ją teko rašyti prieš kelerius metus, kuomet Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai direktoriui Sigitui Zajarskui įteikė padėkos raštą kaip rajone geriausiai mokesčius mokančios įmonės vadovui.
Turbūt nesuklysime pasakę, kad pagrindinė bendrovės „vizitinė kortelė“– lauko purkštuvų gamybos ir modernizavimo centras. Jame jau pagaminta per 700 įvairių modifikacijų purkštuvų, atsižvelgiant į kiekvieno kliento poreikius. „Pasvalio agrodileryje“ yra 36 darbuotojai, iš jų apie pusę tiesiogiai užsiima purkštuvų ir kitos žemės ūkio technikos gamyba.
„Pasvalio agrodilerio“ direktorius S. Zajarskas pakvietė apsilankyti įmonėje praėjusią savaitę, prieš šalyje įvedant karantiną. Na, o proga buvo išties džiugi – „Pasvalio agrodileris“ dar praėjusių metų spalį gavo europinį purkštuvų gamybos sertifikatą, patvirtinantį, kad pasvaliečių gaminama žemės ūkio technika atitinka aukštus kokybės standartus ir vis griežtėjančius gamtosauginius reikalavimus.
Neatsilieka nuo besikeičiančių poreikių
Pasitikęs žurnalistus prie bendrovės parduotuvės, direktorius S. Zajarskas pakvietė apžiūrėti kieme išrikiuotą naujausią gaminamą techniką. Pirmiausia stabtelėjome prie surinkto šešių tonų talpos prikabinamo purkštuvo „Agro 6000“. Jo aliuminės sijos su purkštukais į abi puses driekiasi net po 15 metrų, taigi apima 30 metrų plotą. Šį purkštuvą jau nupirko kaimyninio Biržų rajono ūkininkas.
Prie gamybinių patalpų sienos padėta viena iš „Pasvalio agrodilerio“ naujovių – traktoriaus priekyje pakabinamas pusantros tonos talpos purkštuvas. Tolėliau matyti įvairių modifikacijų rotacinės akėčios – tai irgi šių metų produkcija.
Po trumpos ekskursijos pokalbį, dalyvaujant ir kitiems bendrovės specialistams, tęsėme kabinete. Rodydamas pernai spalio pabaigoje gautą sertifikatą, S. Zajarskas paaiškino, kad Europos Sąjungos reglamentai draudžia be šio dokumento pardavinėti žemės ūkio techniką, taip pat ir purkštuvus. Tačiau visa procedūra užtruko net porą metų. Visų pirma, Lietuvoje nėra įmonės, kuri šį darbą atliktų. Tad teko kreiptis į vieną latvių firmą.
„Pasvalio agrodileris“ įvairių modifikacijų purkštuvus gamina jau 15 metų ir yra šios žemės ūkio technikos lyderis ne tik Lietuvoje. Apie 40 proc. produkcijos iškeliauja pas Latvijos ūkininkus.
„Iš pradžių per metus pagamindavome po 15–20 purkštuvų, vėliau mastai išaugo iki 50–60. Turbūt rekordas buvo pasiektas, kuomet per metus pagaminome net 80 purkštuvų“, – pasakojo S. Zajarskas.
Anot bendrovės vadovo, stambėjant ūkiams, didėjo ir purkštuvų talpa.Tarkim, prieš septynerius metus 2,5 tonos talpos purkštuvai atrodė labai dideli, o dabar ūkininkai, žemės ūkio bendrovės jau pageidauja 6 tonų talpos, o sijos su purkštukais skleidžiasi net per 30 metrų.
Praėjo laikai, kuomet purkštuvų modeliai būdavo braižomi ant popieriaus lapų. Projektų vadovas Mantas Skecenis pademonstravo, kaip kompiuteriu modeliuojami purkštuvai. Tam naudojamos licencijuotos specialios programos. „Projektavimo darbai kompiuteriu atliekami kur kas greičiau, be to, ir visus parametrus galime tiksliai apskaičiuoti“,– paaiškino M. Skecenis. Jis į darbą jau metus laiko važinėja iš Panevėžio. „Tačiau Pasvalyje irgi turiu giminaičių“, – šyptelėjo „Pasvalio agrodilerio“ projektų vadovas.
Jei anksčiau iš 10 gaminamų purkštuvų tik 1–2 būdavo su kompiuteriu, tai dabar visus valdo traktoriaus navigacinė sistema. Pavyzdžiui, važiuojant nupurkštu plotu, sijos sekcijos atjungiamos automatiškai, taip taupomi ne tik brangiai kainuojantys chemikalai, bet saugoma ir gamta.
Kaip vieną iš sėkmingos veiklos priežasčių pašnekovai minėjo teikiamas purkštuvų serviso paslaugas, jų modernizavimą bei atliekamą techninę apžiūrą ir, žinoma, optimalų kokybės ir kainos santykį. „Mes savo produkciją drąsiai galime pavadinti „mersedesu“ tik be jo firminio ženklo“, – šypsodamasis tarė S. Zajarskas.
Chemikalų pripildytas šešių tonų talpos purkštuvas sveria apie 12 tonų, tad ypač svarbi patikima stabdžių sistema. „Ir ne tik – prikabinamas purkštuvas dalyvauja eisme, tad visos sistemos turi patikimai veikti“, – pridūrė M. Skecenis. Beje, „Pasvalio agrodileris“ atlieka ne tik šios įmonės gaminamų purkštuvų techninę apžiūrą.
Pašnekovai apgailestavo, kad vis labiau įsisiautėjančios koronaviruso pandemijos pasekmes pajuto ir „Pasvalio agrodileris“. Būtent iš labiausiai koronaviruso paliestos Italijos vežamos svarbiausios purkštuvų komplektavimo detalės. „Iš karto sutriko kai kurių komplektavimo detalių tiekimas. Jų kaupti nėra prasmės, nes purkštuvai gaminami pagal užsakymus“, – sakė S. Zajarskas.
Šiuolaikinis „kaplys“ – alternatyva purkštuvui?
„Turbūt prisimename, kaip močiutė darže kapliu purendavo žemę, kad daržo neapniktų piktžolės? Dabar tokį pat darbą atlieka „Pasvalio agrodilerio“ gaminamos įvairių modifikacijų rotacinės akėčios. Jos suardo dirvos plutą, išravi piktžoles, padeda į dirvą iš oro įsiskverbti azotui, skatina augalų augimą bei neduoda išgaruoti drėgmei“, – vaizdžiai naujos žemės ūkio technikos privalumus aiškino S. Zajarskas.
Tokios žemės ūkio technikos, išskyrus „Pasvalio agrodilerį“, Lietuvoje dar niekas negamina. Nors rotacinių akėčių jau įsigijo keletas mūsų šalies ir Latvijos ūkininkų, tačiau direktorius pripažino, kad kol kas į šią naujovę žemdirbiai žiūri atsargiai. „Siūlysim ūkininkams jas išbandyti“, – sakė S. Zajarskas.
„Jei mažiau gautume purkštuvų užsakymų, didinsime rotacinių akėčių gamybą. Manau, kad jų bus perkama vis daugiau, nes pasaulinė žemės ūkio tendencija aiški – siekiama mažinti chemikalų kiekį“, – optimistine gaida baigė pokalbį „Pasvalio agrodilerio“ direktorius S. Zajarskas.
