Pasvalio paslaugų ir užimtumo centre pagyvenusiems ir neįgaliesiems, o trumpiau tariant – Senelių namuose, masažuotojais dirbantys Vilma ir Arūnas Ramanauskai vienu balsu tvirtina, jog jų gyvenimas ne kartą paliudijo seną tiesą: išdalintas gerumas sugrįžta dvigubai. Šiems, nuo kūdikystės regėjimo negalią turintiems žmonėms, didžiausia likimo dovana yra jųdviejų meilė ir graži šeima. Dovanojo lemtis ir širdžiai mielą darbą bei daugybę juos supančių geraširdžių žmonių.
Negalia – nuo kūdikystės
Vilma kilusi iš kaimyniniame Panevėžio rajone įsikūrusio Ramygalos miestelio, Arūnas – iš Ukmergės rajono. Abu mokslus krimto įprastose bendrojo lavinimo mokyklose. Anot mūsų pašnekovų, silpnesnis regėjimas netrukdė mokytis kartu su sveikais bendraamžiais. Tik sėdėti tekdavo pirmame suole, kad geriau matytų, ką rodo ar ant lentos rašo mokytojas.
– Aš dažnai pasvajodavau, kad pati labai norėčiau būti mokytoja, tačiau, realiai apsvarsčiusi savo galimybes, pasirinkau masažuotojos specialybę. Nedaug yra profesijų, tinkančių silpnaregiams, o masažuotojo profesija tarp regėjimo negalią turinčių žmonių – viena populiariausių, – teigia Vilma Ramanauskienė.
1994-aisiais Vilma baigė Šiaulių medicinos mokyklą, o Arūnas – dviem metais vėliau to paties profilio mokyklą Vilniuje ir abu tapo profesionaliais masažuotojais. Mokslai ir per dvidešimtį metų jau perkopęs praktinio darbo stažas jiems padėjo įvaldyti ne tik gydomąjį, bet ir sportinį, relaksacinį, segmentinį, taškinį, kosmetinį, vaikų masažą.
Ir Vilma, ir Arūnas yra Lietuvos aklųjų ir silpnaregių medikų draugijos – LASMEDA – nariai. Tai visuomeninė organizacija, vienijanti Lietuvos akluosius ir silpnaregius masažuotojus, fizioterapeutus, kineziterapeutus. LASMEDA savo nariams kasmet organizuoja kvalifikacijos kėlimo kursus, kuriuose silpnaregiai masažuotojai mokosi naujų masažo būdų, gilina jau įgytas žinias, tobulina masažo techniką. Pasidalinti patirtimi aukštos kvalifikacijos specialistai atvyksta iš Kislovodsko – Rusijos miesto, turinčio gilias masažuotojų ruošimo tradicijas.
Į Pasvalį – paskui mylimąją
Į Pasvalį Vilma atvažiavo 1995-aisiais. Pirmieji septyneri jos darbo metai prabėgo Pasvalio ligoninės neurologijos skyriuje. Jis tada buvo įsikūręs Joniškėlio gatvėje – tame pačiame pastate, kuriame šiandien yra ir dabartinė moters darbovietė – Pasvalio senelių namai.
Ligoninėje sumažėjus masa-žuotojų etatų, Vilmai teko ieškotis kito darbo. Kurį laiką ji masažavo vieno grožio salono lankytojus. 2005-aisiais Vilmą pakvietė dirbti į Paslaugų ir užimtumo centro pagyvenusiems ir neįgaliesiems masažo kabinetą ir čia jinai triūsia jau visą dešimtmetį.
Zina MAGELINSKIENĖ
Visą straipsnį skaitykite 2014-10-16„Darbe“
