Vaškuose, mažojoje Lietuvos kultūros sostinėje, birželio 28–liepos 1 dienomis vyks Medaus festivalis, kurio metu numatyta daug renginių ir įvairių veiklų. Jau pirmąjį šventės vakarą visi kviečiami į medžio skulptūrų atidengimą.
O Pasvalio senelių namų kieme sutikome „Šilo genių“ skulptorius Arūną Grušą, Vytautą Jackūną, Stasį Motiejūną ir Petrą Pranskūną, kuriančius Vaškų miestelio rodyklę, bičių deivę Austėją, medaus ir bičių dievą Bubilą, skulptūrą išnykusiems Vaškų seniūnijos kaimams.
Vaškų seniūnas Kęstutis Jasėnas prisipažino, kad seniai puoselėjo mintį skulptūromis papuošti miestelį, medyje įprasminti jo pavadinimą:
– Patiko medžio skulptorių plenerai dar nuo tų laikų, kai „Šilo geniai“ statė skulptūras senajame Pasvalio parke. Buvom nuvažiavę pasisemti idėjų ir į Bitininkystės muziejų, kur įstrigo aviliai-drevės.
Tačiau seniūnas ne tik svajojo, bet ir ieškojo būdų, kaip tai įkūnyti:
– Tarėmės ir su rajono vicemeru Povilu Balčiūnu, kaip ką nors sukurti mūsų krašte, tarkim, ant Velniakalnio, aukščiausios rajono vietos. Kol šnekėdavomės, aš tuo tarpu kaupiau ąžuolus. Vėliau juos parodžiau skulptoriui Arūnui Grušui, kuris įvertino, kad šie ąžuolai skulptūroms tinka.
Arūnas Grušas puikiai žino Vaškų miestelio erdvę, nes dar 2010–2011 metais jis čia sukūrė medžio skulptūrą, simbolizuojančią ką tik susibūrusios „Marabu“ jaunimo grupės bičiulystę.
Šiai skulptūrai tuomet išrinkta iki tol buvusi niūri vieta, kurią jaunimas atgaivino savo jaunatviškomis idėjomis. O skulptūros gėlės žiede įsitaisiusi kamanė.
– Kodėl kamanė? Juk visi puikiai žinome, kad Vaškų miestelio simbolis yra bitės, vaškas, medus, o bitės simbolizuoja bičiulystę. Būti bičiuliais daug svarbiau nei draugais, nes bičiuliški ryšiai daug tvirtesni, – anuomet kalbėjo Vaškų jaunimo entuziastai, iš kurių išsirutuliojo ir šiandien populiari muzikos grupė „Marabu Band“.
Be to, jaunimo „Kamanei“ Vaškuose jau greitai kompaniją palaikys kitos su bitininkyste susijusios skulptūros – „Austėja“, „Bubilas“…
– Lietuvos valstybės šimtmečio atkūrimo ir Mažosios kultūros sostinės proga valdžia leido susiplanuoti pinigų sumą „Šilo genių“ plenerui ir pradėjom tartis su skulptoriais, – seniūnas Kęstutis Jasėnas džiaugėsi, kad pagaliau pildosi jo svajonė.
jonė. Iš Vaškų į Pasvalio senelių namų kiemą buvo atgabenti ąžuolai ir skulptoriai ėmėsi darbo.
Pasvaliečio Vytauto Jackūno rankose ąžuolas virsta bičių deive „Austėja“:
– Ją atskleisiu per moterį, aišku, liaunu bitutės liemeniu.
Taigi Vaškų miestelį papuoš „Austėja“. Lietuvių mitologijoje – ne tik bičių deivė, bet ir šeimos gausintoja, moterų globėja.
Pasvalietis Stasys Motiejūnas ir meškalaukietis Petras Pranskūnas kuria Vaškų rodyklę. Ją sudarys keturios dalys ir bus pastatyta prie įvažiavimo į miestelį. Šioje skulptūroje bus išdrožtas Vaškų herbas ir tai, kad miestelis 2018-aisiais – mažoji Lietuvos kultūros sostinė. Iškils tokia aukšta istorinė skulptūra.
Beje, seniūnas Kęstutis Jasėnas pastebėjo, jog bene vieninteliame jų miestelio herbe atsispindi bitininkystės tradicija.
„Bubilo“ skulptūrą drožia pasvalietis Arūnas Grušas. Lietuvių mitologijoje Bubilas – medaus ir bičių dievas, vyriškosios vaisingumo jėgos simbolis.
– Jis atsakingas už gerą veislę, be to, rūpestingas gynėjas nuo piktųjų dvasių, – šmaikštaudamas savo kūrinio esmę atskleidžia skulptorius.
– O miestelio centre „Šilo geniai“ pastatys didelę ąžuolo skulptūrą išnykusiems Vaškų seniūnijos kaimams atminti. Savo apylinkės tokius kaimus jau įamžino mūsų seniūnijos Grūžių ir Kalneliškių žmonės, – prisiminė seniūnas Kęstutis Jasėnas. – Vaškuose pastatytoje skulptūroje išvardinti išnykę seniūnijos kaimai bus pažymėti šalia esančiame žemėlapyje, kurį sudarė paveldosaugos specialistas Gražvydas Balčiūnaitis.
– Gražiame medyje bus įamžinti dvidešimt keturių kaimų pavadinimai, kur nebelikę gyventojų, – sako Arūnas Grušas. – Išnykusių kaimų pavadinimus reikėtų pakabinti Seime ant sienos.
Tačiau Arūnas pripažįsta, kad ir Europoje nyksta senieji kaimai, žemės ūkyje dirba vis mažiau žmonių. Nors, tarkim, Norvegijoje atokesni ūkiai ypač remiami, kad ištisi plotai nevirstų negyvenamomis dykromis.
Beje, mūsų valstybė ant sodžiaus ir laikėsi.
– Iš vienkiemių, iš kaimų buvo kilę ir signatarai, ir partizanai, ir apskritai išsilavinę žmonės, – skulptorius Arūnas Grušas pastebėjo, kad Lietuva tvirtą pamatą turėjo būtent kaime…
Ir šiandien pasitaiko, jog žmonės čia atvyksta iš didmiesčių gyventi, grįžta į savo kraštą.
Leidinuką-kvietimą sudariusi Vaškų kultūros namų darbuotoja Asta Bendoraitienė pakalbino ir keletą šio krašto žmonių.
Iš Vilniaus į Vaškus atvykusi gyventi filologė Margarita Grodienė:
– Pirmiausia, pamačiusi internete, įsimylėjau geltoną namuką, pasipuošusį kinišku pagodos stogu. Paskui pamačiau raudonų plytų malūną ir neoklasicistinę bažnyčią. Supratau, kad noriu čia būti. Tada dar nežinojau, kad didžiausias šio miestelio lobis – žmonės. O koks aktyvus čia kultūrinis gyvenimas! Nustebau pamačiusi profesionalius mokinių spektaklius, kuriuose jie dainuoja, groja, šoka. Poezijos pavasario renginiai, susitikimai su rašytojais ir įdomiais žmonėmis, folkloriniai ansambliai, miestelio šventės… Galima dar daug gražių žodžių parašyti apie Vaškus, bet aš savo draugams sakau – atvažiuokit, čia labai smagu.
Poetas ir bitininkas Vitalijus Šopis:
– Žiūrėkime į bites, mokykimės iš bičių, jos viską daro išvien, skrenda spiečiais. O Vaškuose yra spiečius menų ir kultūros žmonių.
Ūkininkė ir skaniausių tortų kepėja Loreta Guobužienė:
– Labai džiugu, kad Vaškai kasmet gražėja, daugėja įvairių renginių. Ačiū visiems, prisidedantiems prie miestelio vardo garsinimo savo darbu, laisvalaikiu, idėjomis.
Jaunimo muzikos grupė „Marabu Band“:
– Vaškai – tai vieta, kur nenustoja skambėti muzika ir gyvena linksmi žmonės.
Vaškų krašto bendruomenės pirmininkė Larisa Tuominienė:
– Tikiu vaškiečių gerumu, dosnumu ir svetingumu. Džiaugiuosi mūsų krašto senoliais, šviesuoliais ir jų palikimu. Tikiu augančiu, kuriančiu, mylinčiu ir puoselėjančiu savo kraštą jaunimu. Tikiu išvykusiais į svečią šalį draugais, kaimynais ir bičiuliais – kad jie grįš į savo gimtąjį kraštą…
